Kas yra rietuvė? rietuvė̃ sf. (3a) DŽ, Kč, Vv, Onš 1. Lz, Nč ko nors (ppr. malkų) tvarkingai sukrauta krūva: Aš skaldysiu, o tu dėk rietuvė̃n Vs. Paskaldyta ir rietuvė̃n sudėta [malkos] Rod. Nei vienos rietuvė̃s nėra malkų Arm. Dėjom, dėjom malkas, ir visa rietuvė̃ sugriuvo Mrs. Į pastogį pridėjau malkų dvi ríetuvi Mrk. Malkų rietuvė̃ prikrauta Mlt. Rietuvùkė malkų prikapota, nešalsiu žiemą Mrj. Prie malkinės prikrautos ríetuvės šakalių Alk. ║ krūva: Kol Petras sukrovė malkas rietuvė̃n, tai aš prikepiau didelę ríetuvę blynų Vrn. Ant aukšto yra sukrauta rietuvė̃ knygų Skrd. (Popierių) rietuvė̃ BŽ105. Didžiausią ríetuvę kepurių pririetė Ig. Mėšlas mėšlidėje dedamas ne kaip pakliūva, bet į rietuves (eilėmis) rš. 2. BŽ621 taisyklinga forma sudėta statybinė medžiaga, štabelis: Žuoliai darbams apskaityti ir tam, kad patys negestų, sukraunami rietuvėmis VĮ. Mediena galima sukrauti į rietuves trim būdais rš. 3. virtinė: Nupirk ríetuvę baronkų Mlt. Pertrūko siūlas, iširo rietuvė̃ Mlt.
rietuvė reikšmė
rietuvė rašyba: rietuvėsrietuvė reikšmėmalkų rietuvėmėšlo rietuvė
Kitos žodžio rietuvė reikšmės: Rietuvė angliškai Rietuvė sinonimas Rietuvė latviškai