rugiena reikšmė

Kas yra rugiena? rugíena sf. (1) Nmč, Grk, Dkš, rugienà (3) K, Sdk, Adm, Lkm, Dv, Vlk, Zt, Arm, Rod, Lp, Trak 1. N, K, DŽ laukas, kur augo rugiai: Perniai rugíenos, šiemet vasarienos Ds. Iš rudenio rugíenas apiaria LKT317(Ds). Ari pirmiau rugienas po rugių nukirtimui LKT189(Šk). Rugienõj vėl sės Ob. Kur an rugienõs sėta – vasarojus neauga Plm. Ant rugienų sėja grikius Žln. Gerai ganyti vasaros metu rugienoje kiaules V.Krėv. Jau rugienõn išginė OG159. Septynių metų rugienõs išejau grėbstyti Vn. In rugienõs ganom Vp. Po rugienas, po grikienas jaučius ganėm Mrc. Maldingai skurdus piemenėlio ragelis saulėleidžio giesmę rugienoj raliuoja V.Myk-Put. Užvijau vištas an rugienõs, o tai vis daržan lenda KlbX133(Mlk). Žąsinėli, žąsinėli, kur tu vaikštinėjai? – Po rugienas, po miežienas varpas lasinėjau LMD(Sln). Rugienãlę dar turiu grėbstyti Šts. Avižienoj ar rugíenoj linų neskleisk: nebus skaros Šts. Neik per rugíeną: laumė razsikudlojus pė rugius vaikščioja Aps. 2. SD331, R, Q305, N, KII134,211 ražiena: Rugius kap nupjauna, tai rugienà lieka Pst. Kai kviečius nupjauna, atlieka kviečių rugienà Gdr. Pjaudamas aukštas rugíenas palieki Dbk. Žemest (žemiau) pjaukit rugíeną Zt. Seniau, kai dalgėm pjaudavom, trumpa rugiena būdavo Skdt. Vasarojų taip ilgai nupjovė, tokios ilgos rugíenos Žml. Aukšta rugíena, kaip su kombainu nupjauta Ėr. Ale rugíena tę tokia dygi LKT168(Grk). Reikia apsiaut kojas, kad ne basas ant rugíenų būtum LKT272(Ps). Rugius nupjovė – rugienosè ražai kojas bado Kv. | Tai iškirstas miškas, likus tik rugíena Dkš. 3. ruginis šiaudas: Nes kaip tu išleidai savo narsą, tai jis suėdė juos lyg rugienas Bb12Moz15,7. ║ sing. ruginiai šiaudai: Iš rugienos pindavo kašelytes ir lenciūgiukus pasipuošimui LTR(Ds). 4. Sn, Lnkv prk. laikas, kai pjaunami javai (atsiranda rugienos): Reikia kirpt rugíenų vilnas Ps. Rugienų̃ vilna geresnė Sb. Rugíenų vilna kerpas, kai rugiai nupjauti, kai vasarojas pjaunas LKT240(Žml). Reiks rugíenos vilna plaut, kad tik bus saulė Sk. 5. prk. rudenį kerpamos vilnos: Šiemet rugíena labai prasta Lnkv. Rudenį nuo avių kerpa rugíeną Mšk. ◊ rugíenoms grė́bstyti (grė́bti) Rs, Rdn, Vkš, Srd, Slv (likti) senmerge, neištekėti: Netekėsi, paliksi rugienóms grė́bstyti J. Paliko rugienóms grė́bstyti Šv. Paliko panelė rugienóms grė́bti Trk. rugíenų kuiláitis Brs, Skd menk. nesubrendęs, nerimtas žmogus.

rugiena sinonimai