rupkė reikšmė

Kas yra rupkė? rùpkė sf. (2) NdŽ, Ss, Kair, Grd, Kv, rupkė̃ (4) LKKIII162(Jrb); Kos138 1. rupūžė, pamatinė: Po padlagums brežėdavo rùpkės Erž. Gerai dar, ka rùpkės nelando LKT110(Kltn). Rùpkė po pamatu palindo Vlkv. Rùpkės giriose tokios didelės Plv. Rùpkės kurkia patoriais – būs lytaus Tl. Nū smaugų, arkliams nū pažandžių rùpkė buvo liekarsta Pj. Dideli vaistai yr rùpkė Rt. Rùpkės, pasako[ja], ka nū kaklo užėmimo Lk. ^ Ko kurki kaip rupkė pamate LTR(Vdžg). Susitraukęs kai rùpkė Vvr. Kokių rùpkių reik[ia], tokių yra (pataikūnų visada atsiranda) Žlp. ║ Stl vaistai, sutaisyti su rupūže: Rùpkę gėrė gėrė i pagijo nū vėžio DūnŽ. 2. scom. menk. nenaudėlis, bjaurybė: Palauk tu, rùpke, aš tave pamokysu! Vvr. Da aš tą rùpkę (karvę) pagausiu, tai jin man žinos lakstyt! Rs. Tas rùpkė muni apgavo Kal. 3. toks keiksmažodis: Ak tu rupke vienas! Vvr. Niekaip nepažinau, rùpke tu! Pn. Ką jūms (jūs) padirbot, rùpkės?! Varn. Ak tu rupūže, rùpke viena, ko tu nori nu munęs! DūnŽ. ◊ rùpkės ãšaros Skdv naminė degtinė. rùpkės káilis nenaudėlis: Rupkės kailis, – pamanė. – Tepaveizie dabar to pertekimo – tuojau viską prasprogs Žem.