rūstingas reikšmė

Kas yra rūstingas? rūstìngas, -a adj. (1) BŽ97, rū́stingas (1) NdŽ, rūstìngas, -à (3) A.Baran; SD1160, I, M 1. rūstus, piktas: Bijodamos rūstingo pono, su susopusiomis širdimis ir nulinkusiomis galvomis, palikusios kūdikius, nuėjo prie darbo rš. Už tai vyskups rūstingas baras ant mužiko D.Pošk. Lietuva didžiai reikalavo anuose laikuose tokio vyro, kaip kad buvo Vytautas: iš prigimimo labai guvus ir išmintingas, dėl piktadėjų rūstingas V.Piet. Vai, krivi, negąsdintai žmonių, nevirkdytai susirinkusių, o paprašytai geriau rūstingų dievų, kad liautųsi mus baudę ir pašalintų piktą marą iš mūsų krašto V.Krėv. Toksai žmogus suturi savo rūstìngus jausmus A.Baran. Kad tavo širdelė jau labai rūstinga TDrV12(Ck). Liūdna dėl mūsų ta vasarėlė kaipo rūstinga mums motinėlė LTR(Slk). Balnojo brolelis rūstingą žirgelį TDrIV78. rūstìngai adv., rū́stingai: Jis su žmonėmi rū́stingai gyvena Kb. 2. šiurkštus, užgaulus: Ne tiek sode serbentėlių, drabnųjų uogelių, kiek užgirsi nuo anytos rūstingų žodelių LTR(Bgs). rūstìngai adv., rūstingaĩ: Rūstìngai kalba, žiūri Grž. Rūstingaĩ atsibarau J. 3. atšiaurus, nemalonus: Jau jau atein rūstingos dienos rš. Bet vilnys rūstingos vėl žaidžia nesparčiai, greit sutemų miglos verpetą užklos rš. 4. griežtas: Bus teisingu sūdžia ir rūstingu atkerštoju Pron. 5. nedoras, blogas: Jau dabar erelis suprato vabolės rūstingą darbą PP11.

rūstingas sinonimai