rytmetys reikšmė

Kas yra rytmetys? rytmetỹs sm. (3a) K, FrnW738, Prk, Erž, Dkš; M, rýtmetis (1); R, MŽ, N dienos pati pradžia, ryto metas: Koks šįryt rytmetỹs gražus išaušo J. Atėjo ir rytmetys BsMtII28. Rýtmečio žara NdŽ. Ankstyvas rytmetys – štai saulė pagaliau V.Myk-Put. Garsus rytmetys, toli bus girdėti Žem. Rytmečiaĩ šalti, i[r] vakarai šalti Pvn. Tūls apjekėlis, sulaukęs rýtmetį mielą, … su perkūnais ir velniais iš patalo kopa K.Donel. Vakarą įdžiausma, par naktį džiūs, nu i rýtmetį eini, kuli Žr. Dar rýtmetį iškūlęs turėjo šiaudus susinešti Tl. Atsikelsi rýtmetį trys (trečią valandą), vakare gulsi vieniuolika End. Rýtmetį pabudo ir vaikščioja po sodą BM156(Jnšk). Rytmetis nešė viltį J.Dov. Rytmečiui išaušus, žydai įšvydo visą žemę apdengtą baltais kruopeliais it šarmu M.Valanč. Ko tu naktimis lakstai, vėlai, rokuo, rytmetė̃[je] būtumi atejęs Jdr. Nu kelė[je] atsiranda ugnis, i gan, o eik rytmetė̃[je] veizėti – nieko nesą, ne pelenų, ne nėko Vž. Ankstie rytmetė̃[je] nuejau i gavau Vvr. Jis rytmety atėjo sermėgos (rudinės) pažiūrėt J.Jabl. Rytmetyj diedas pirmiaus atsikėlė, patrūsė po lauką, atėjęs barasi ant savo bobos BsPIII17. Lijo visą naktį ir dalį rytmečio I. Rytmetỹs iš rýtmečio reikdavo jaujas kulti Up. Ka sau gyvenom, tai žinai, ka i nu rýtmečio lig pusryčio dirbsma Als. Rytmečiaĩs, kas rytą R. Rytmečiaĩs atsikėlęs iš upio vandens turi parnešti Trk. Teip daugiausiai kosė[ja] rytmečiaĩs Als. Anksti rytą rytmetė̃lį (rytmetelį Krtn) saulelė tekėjo JD42. Kad aš jojau per laukelį šį miglotą rytmetelį LTR(Kltn). Nedėlios rytmetėlį uždės baltą nuometėlį LTR(Upn). | Pas juos rytmetys dvylikę; ilgu bus laukti (juok.) LzP. ^ Neieškok vakaro rytmetį LTR(Lkv). O linksmas vakarojimas tankiai rūstą rytmetį daro M.Valanč. Rytmetėje keturiomis kojomis, dieną dviem, vakare trimis kojomis (žmogus) Sim.