Kas yra šelmuo? šelmuõ sm. (3a) BzBkXXI222, LVIII674, DŽ; gen. sing. -eñs J, šélmenio; nom. pl. šélmenys, -enaĩ 1. G114, J.Jabl, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Glv, Ukm, Kvr, Dbk, Skp, Rk stogo viršūnė, kraigas, gūbrys: Vėjas nuplėšė klojimo šélmenį Krs. Šelmenį stogo spaliais užpila J(Pšl). Vėpūtinėms siekiant šelmenų, pro langus nebesimato Vaižg. ║ J.Jabl, DŽ, NdŽ, Sv, Bgs pašelmenė, pakraigė: Pirtelės šelmenyje perėjo puošnus, mirgančiu kuodu paukštis – dudutis rš. 2. L, NdŽ stogo, durų frontonas. 3. NdŽ ant stogo kraigo rišama šiaudų grįžtė. 4. anat. aukščiausioji vieta, smailuma (fastigium): Smegenėlių šelmuõ (f. cerebelli) MedŽ200. ◊ gálvą nèšti aukščiaũ šelmenų̃ NdŽ labai didžiuotis, riesti nosį: [Statikas] galvą dabar aukščiau šelmenų nešė Vaižg.
šelmuo reikšmė
šelmuo rašyba: stogo šelmuo
Kitos žodžio šelmuo reikšmės: Šelmuo angliškai Šelmuo sinonimas Šelmuo latviškai