Kas yra silpnėti? silpnė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. Š, DŽ, sìlpnėti, -ėja, -ėjo Rtr; LL227 1. darytis fiziškai nepajėgiam, eiti silpnyn: Tėvui mirus, ir motinikė ėmė kažin ko silpnėti LzP. Bitės silpnė́ja, ir aš silpnė́ju Rod. ║ menkiau veikti, funkcionuoti: Ėmė kažko jam silpnėti kojos J.Balč. Svogūnų sultis su medumi dedama prie akių, ėmus joms silpnėti arba aklumui artintis rš. 2. darytis menkesnės galios: Silpnėjant protestantizmo įtakai, 1704 [m.] į Kėdainius atsikėlė vienuoliai karmelitai MLTEII113. 3. darytis menkiau girdimam: Jei muno balsas pradės silpnė́ti, tai tu grįžk greičiausiai atgal (ps.) Lk. \ silpnėti; nusilpnėti; pasilpnėti; prisilpnėti; susilpnėti
silpnėti junginiai
- at(si)leisti, silpnėti, atpalaiduoti