šimtaakis reikšmė

Kas yra šimtaakis? šimtaãkis, -ė adj., smob. (2) NdŽ 1. kuris turi šimtą akių: Graikų mitų šimtaakis milžinas rš. | prk.: Sargas tur būti šimtaãkis J. ^ Šimtaakis po savim kūgį krauna (rėtis) Ad. Šimtaakis kūgį meta Tvr. Šimtaakis kaugę krauna LTsV607(Šl). Šimtaãkė stirtą meta Jnšk. Kurza keverza šimtadantė, šimtaakė visus laukus iškeverzoja (akėčios) LTR(Rk). 2. turintis daug akučių, duobučių, iš kurių išauga diegai (apie bulvę): Vai tu bulvele šimtaakėle! LTR(Plv). 3. turintis daug akelių, skylučių: Ir tatai jis sugalvojo nusimegzt lininį tinklą, šimtaakį pasdaryti Sab. Oi vyža, vyža, aš tave nepysiu, vyžele šimtaake, aš tave nepysiu LTR(Br).