skliautas reikšmė

Kas yra skliautas? 1 skliaũtas sm. (2) DŽ, NdŽ, Kv, Krš, Bsg, Rd, Ds, Užp, Skp, Ck, Užg, Brb, Kdn, (4) Š, NdŽ, Trgn, An, Slm, Grv; JbL355 1. ppr. pl. Kos226, LsB194, M siaurėjanti namo galo siena pastogėje: Skliaũtas yra su sienojais užbudavotas galas budinko ligi pat čiukuro J. Skliautùs teks striugomsiom lentom apmušt Sk. Jau duoba išbudavota gatava, nėr tik stogo ir skliaũtų JI564. Šito namo ir skliautaĩ, ir dangčius nuneštas Šmn. Trenkė [griaustinis], išplėšė skliaũtą, ale neažudegė Vdn. Skliautaĩ dar nekalti – vė gali vėtra stogą nunešt Mžš. Dabar skliautus ir lentom užkala An. Visą aukštą par skliautùs pripustė Vad. Namas be skliaũtų kaip balnas Skrb. Žvirblių prilėkė pro skliautùs Grz. Kad nori, kad jų (karvelių) nebūtų, tai reik vanago plunksną į skliautus įkišti LMD(Sln). Tur viršuje susieiti pavėdžiai į numų skliautus S.Dauk. Kumelys par skliautùs galvą iškišęs žvengia (iron.) Škn. ^ Perkarus kai skliaũtas Trgn. 2. L136,225, BŽ504, Sl žr. skliautai 1: Skliaũtui grindinį kloti BŽ347. ║ LKAI43(Gršl, Jnš, Alz, Krd, Prng, Kbr) krosnies vidaus viršutinė dalis, dangus. ║ kas lenktos, gaubtos formos: Kaktos skliaũtas (anat. calvaria) BŽ231. Kaukolės skliautas rš. Pėdos skliautas rš. Kaip kokioj didžiulėj bažnyčioj aidėjo giesmė aukštuose pakelės liepų, gluosnių ir jovarų skliautuose V.Myk-Put. Abi merginos keliavo po alėjos lapų skliautų, gamtos grožio nepastebėdamos Pt. 3. L, Š atrodanti kaip kupolas matomoji erdvė, dangus: Visą dangaus skliaũtą debesiai apėmė Krš. Vakarop dangaus skliautą viršum aerodromo apgaubė žemi debesys sp. Saulelė rieta per skaistitelį žydrą kaip nušluotą dangaus skliautą Žem. Saulėlydžio skliautas plieskė ugninėm žarom V.Myk-Put. Po dangaus skliautą visur vėlei tuščia A1885,44. 4. LKAI88(Švnč, Pc, Btg, Aln, Vvs), Pln žr. skliutas 1: Skliaũtas, kur tašo sienojus – jis plačiais ašmenim Antš. Pagaląsk skliaũtą, eisim ryto rąstų tašyti Šlv.
2 skliaũtas, -à adj. (4) Ck žr. skiausčias 3: Toks skliaũtas arklys, baisu pro jį ir eit Ml.

skliautas sinonimai