snauda reikšmė

Kas yra snauda? snaudà sf. (4) DŽ, NdŽ, Slnt, Brs, (2) Š 1. M, Štk, Grg žr. 1 snaudulys: Snaudà – kai viena akia snaudi, kita veizi Mžk. Snauda lenda į akis Ggr. Mane šiandie snaudà pjauna Mrj. Snaudà ema – būs lytaus Pln. Paskaitysu, kol snaudà apims Skd. Eis snaudà – negalėsi ištverti Plng. Snauda apsileidęs, nė just nepajutau, kaip ištraukė piningus Šts. Įkandus gyvatei, gerk daug šnapšės, kad snauda anteitų M.Unt. | prk.: Tinginys (tinginystė) užleidžia snaũdą, ir dūšia padrikusi alks BaPat19,15. 2. scom. Jn, Rtr, Ms menk. snaudalius: Ka žmogus y[ra] snaudà, nė[ra] ko su anuo veikti KlvrŽ. Jau tam snaũdai tiek sakęs, tiek nesakęs – ans vis tiek neatmins Brs. Gyvas snauda O.