Kas yra sprukti? sprùkti, spruñka (sprū́ksta), -o intr. Rtr 1. M, L, KŽ, Dkš, Šln, Ktk bėgti, lėkti šalin, greitai trauktis: Ve spruñka šuo iš trobos, kiaulė iš kūties, t. y. veržias laukan J. Aš spruksiu iš tos vietos negalėdamas datūrėti J. Žvirbliai sprùko į pastogę NdŽ. Kryžiokai sprū́ksta ant Rygos kraštą BM104(Sb). Vilkas labai sudaužytas vėl turėjo sprukt miškan LTR(Užp). Priversti priešą sprùkti BŽ306. Vaikai juokdamiesi spruko pro duris J.Jabl. Sambijonys tuomi nusiminusys pradėjo gurti tujau ir šalin sprukti S.Dauk. Kas tik bus oran kokiuo reikalu išėjęs, greitai sprunka vėl atgal gryčion stidentų Vaižg. Vilkas pasuko į upelio klonį, sprukdamas nuo kulkų Mš. Velnias čypdamas sprùko į kertę VoL329(Jnš). Vagie sprunkančiam vienas kelias, o ieškančiam daug kelių S.Dauk. 2. sprūsti, slysti: Darbas iš nagų jam nespruñka J. Vėl sprùko peilis, ir vėl įsipjoviau Rm. | prk.: Turtai ir valdžia sprūksta nuo jų rš. 3. sprogti: Sprunk pupelelės BzF175. \ sprukti; atsprukti; įsprukti; išsprukti; nusprukti; pasprukti; parsprukti; prasprukti; prisprukti
sprukti junginiai
- pamėginti sprukti