stelbti reikšmė

Kas yra stelbti? 1 stel̃bti, -ia, -ė 1. tr. R, MŽ, N, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, ŽŪŽ72, Nm augant užstoti šviesą, smelkti, gožti: Medis stelbia diegus, žolę, kad apgožta auga, t. y. smelkia J. Daržus jau visai žolės stel̃bia KzR. Tie tavo arbūzai skleidžia, bulves stel̃bia Jrb. Žirniai avižas stel̃bia Dt. | prk.: Tarp dičkių augo visų stelbiamà Skr. 2. tr. Š, NdŽ, DŽ1 daryti prastai girdimą, matomą, jaučiamą, slopinti: Tik protarpiais Sabaliaus žodžius stelbė karininkų šūkiai rš. Prašvis neilgai trukus, mėnulį stelbia jau aušros šviesa V.Kudir. | prk. DŽ: Vaikiškai tyrą meilę motinai pamažu stelbė suaugę draugai, šelmiški mergaičių žvilgsniai rš. 3. intr. K, Rtr, NdŽ vadėtis, stalbti: Stel̃bia alus, t. y. nuvėsta J. | refl. K, M, NdŽ, KŽ: Bestovėdamas alus stel̃biasi DŽ1. ║ refl. prk. netekti energijos, rimti: Ta merga stel̃bias ir tuo nusistelbs visai, nudūks J. \ stelbti; apstelbti; išsistelbti; nustelbti; pristelbti; užstelbti
2 stel̃bti, -sta, -o 1. KŽ žr. 1 stelbti 1. 2. Š, Ser, KŽ žr. 1 stelbti 3. \ stelbti; nustelbti