Kas yra sukrėtimas? sukrėtìmas sm. (2) 1. sutrenkimas: Stiprus kiaušo sukrėtimas pavertė jį mieguistu, flegmatišku padaru rš. 2. → sukrėsti 5: Mes dabar esame įžengę, be abejonės, į naują epochą; prasidėjo politinių sukrėtimų ir revoliucijų laikotarpis rš. Kapitalistinis pasaulis pergyveno rimčiausius politinius ir ekonominius sukrėtimus (sov.) sp. Didelius sukrėtimus patyrė mūsų kraštas sp. Taip, bet tautos nuolat atgimsta, nuolat atsinaujina, pakyla naujų istorinių socialinių sukrėtimų metu P.Cvir. 3. → sukrėsti 6: Tie sukrėtimai [per karą] jį pražildė Gs. Ji pergyveno didelį sukrėtimą A.Vien. Džiaugsmas taip pat, kaip ir sielvartas, sukelia nervų sukrėtimą, nuo kurio pertekliaus, kaip žinome, žmogus net numiršta rš. \ krėtimas; apkrėtimas; įkrėtimas; nukrėtimas; pakrėtimas; perkrėtimas; prikrėtimas; sukrėtimas; užkrėtimas
sukrėtimas junginiai
- Galvos smegenų sukrėtimas