krėtimas reikšmė

Kas yra krėtimas? krėtìmas sm. (2) 1. K. NdŽ, DŽ → krėsti 1. 2. DŽ vienu kartu iškrečiamas ilginių šiaudų pluoštas: Šitai, kad mažai temoki krėsti, liepė po mažą krėtìmą imti, čystai iškrėsti Plt. Nepridėk daug krėtimų į kūlį! Rdn. O kas iš tų didelių krėtìmų, daugiau sutaršai, negu išvalai Skr. Krėtìmą ilginių surazavau, ir pasibraižė rankos Grg. Ėmė ilginius krėtimais, išpurtino ir rišo kūlius Trk. 3. N → krėsti 4: Drugio krėtimas R140. Krėtìmas ją šešias savaites laikė Trgn. Nors po krėtimui drugio turėjo tris dienas atilsio, vienok darbuotis negalėjo rš. 4. → krėsti 12: Užuot tręšti, krėsti žemę, žemės tręšimas, krėtimas, rašoma mėšluoti rš. Pievų ir ganyklų krėtims prš. 5. → krėsti 18: Kamino krėtimas Ktk. 6. → krėsti 21: Per krėtimùs mūs langus išgrūdo Srd. ◊ juokų̃ krėtìmas; LL24 pokštų, išdaigų darymas, juokavimas, pokštavimas. \ krėtimas; apkrėtimas; įkrėtimas; nukrėtimas; pakrėtimas; perkrėtimas; prikrėtimas; sukrėtimas; užkrėtimas