sulipti reikšmė

Kas yra sulipti? 1 sulìpti, sùlipa, -o (sùlipė) intr. 1. K sukopti, susirinkti kur ant viršaus: Ant viškų sulìpo vaikai J. Vištos ant laktų sulìpo Lk. Nubėgo, sulipo į kumpą liepą JD1513. Sulìpo plukdytis į upę Sz. O mes visi, į langus sulìpę, žiūrim, kad vilkte parvelka aviną ir ožį KlvrŽ. | refl.: Susilìpom ant tvorų ir žiūrėjom Skr. Ko jūs čia dabar susìlipėt vežėčiosna! Švnč. 2. įsilipti (sukeliant kojas): Vaikas su autakojais viedran sulìpęs Kzt. Arklys in ežios priekinėm kojom buvo sulìpęs Dglš. \ lipti; antlipti; aplipti; atlipti; dalipti; įlipti; išlipti; nulipti; palipti; perlipti; pralipti; prilipti; sulipti; užlipti
2 sulìpti intr. 1. SD210 vienam su kitu sukibti, susiklijuoti: Sulìpo popierio lapai, nebeatplėši Rm. Sulìpo jiejie į kupetą J. Nuo prakaito sulipo plaukai rš. Sudžiūvo [fotografijos], ir sùlipta Lp. ║ užsimerkti (labai norint miego) (apie akis): Bet vos tiktai akys sulipo, į svirną jau beldžiasi P.Cvir. 2. nešvarumais aplipti, suskresti: Sulìpęs žmogus KII163. Mano sijonas jau šonais sulìpęs (nešvarus) Skr. Toj duktė iš tolo jo nenori – jis visas sulipęs pelais BsMtII23. 3. prk. susiglausti, susišlieti: Rugiai mendeliuos suliẽmpa gražiai Trak. Vaikšto sulìpę kelinti metai Ėr. 4. prk. artimai susidraugauti, sutapti: Tep sulìpo jiedu, kad nė atsiskirt negali Gs. Kap suspažino, tep ir sulìpo (susimylėjo) Srj. | Idant mes … vienybe, meile suliptumbime DP573. ◊ dangùs sulìpo su žemè kilo audra: Dangùs su žemè sulìpo Lp, Mrk. \ lipti; antlipti; aplipti; atlipti; įlipti; išlipti; nulipti; palipti; prilipti; sulipti; užlipti

sulipti sinonimai