Kas yra užlipti? 1 užlìpti, ùžlipa, -o (ùžlipė) 1. intr., tr. užkopti ant ko: Tamsoje užlipau ant šieno ir kritau kniūpsčias rš. Ažlìpo in dangčio Dv. Būras užlipo viena pupa iki debesų J.Jabl. Da paskutinį kalnelį reiks užlipt BM116. Rūdynai, purvynai neišbredami, aukštieji kalneliai neužlipami JV72. Užlipo ant medžio lauko figos, idant pamatytų jį DP571. Užlipk (paraštėje užeik) manęsp ant kalno ir būk tenai BB2Moz24,12. | prk.: Saulė užlipa (pakyla) ant pat galvos, kaitra degina kaip pečiuje Blv. ^ Įleisk velnią (kipšą, kiaulę NžR) į bažnyčią, užlìps ir ant altoriaus Vel. | refl.: Vaiks užsilìpęs nusiskynė obuolą K. Šnekėk šnekėk, užsilipk ant stogo, kad visi išgirstų Sln. Gal jau neužsilìptum ant arklio? Lp. Jis užsilipo ant tvarto ir žiūri Brt. ^ Nekelk vartų, ant jų užsilipęs LTR(Rs). 2. intr. užsistoti, užminti: Žiūrėk, kur eini, ant katuko neužlìpk! Alv. Jei tu kitą kartą man vėl ant kojos užlipsi, tai kitaip pasikalbėsim rš. Tu pati neužlìpk [ant adatos]: tu esi basa Pln. | Jis šlitinėjo šaligatviu kaip girtas, užlipdamas ant praeivių (susidurdamas su praeiviais) rš. 3. intr. prk. užeiti, rasti: Ana, kai eina grybaut, tai, ant kokio užlipa, ir kašin Ds. ◊ širdìs ikì gerklė̃s (gérklei) užlìpo sakoma pailsus: Jau ma[n] širdis iki gerklei užlipo Kt. \ lipti; antlipti; aplipti; atlipti; dalipti; įlipti; išlipti; nulipti; palipti; perlipti; pralipti; prilipti; sulipti; užlipti
2 užlìpti intr.; M užsiklijuoti: Burna kažno kuo ažlìpo Antz. \ lipti; antlipti; aplipti; atlipti; įlipti; išlipti; nulipti; palipti; prilipti; sulipti; užlipti
užlipti junginiai
- užlipti (kam) ant sprando, užlipti (į)