užminti reikšmė

Kas yra užminti? 1 užmìnti, ùžmina, užmýnė 1. tr. koja užspausti, sumaigyti, užmindyti: Senis užmynė rūkulį, pakėlė nuo žemės paklotę, paėmė sietą ir nuėjo į pirkią V.Krėv. Čia kelios bulvės buvo išdygusios, bet žmonys beeidami visai užmýnė Up. Arkliais užmina mūsų kaulelius LTIII384(Bs). 2. tr. prk. užuiti, užguiti: Tu suvis ažmìntas nuo jų Dkšt. Jau dabar tėvai nuo vaikų ažmintì Prng. 3. tr., intr. K užsistoti, koja prispausti: Kojomis užminu R69. Ant tavo slenksčio su savo koja neužminu N. Su koja ant kojos užmýnė J. Suspigo ji lyg užminta katė, šoko prie durų J.Balt. Ko čia landžioji, be da kas užmìns ant kojos Vvr. Jei, paskui eidamas, kam ùžmini ant kojos, jo vestuvėse šoksi (priet.) Ds. Laikausi kap žirnis prie kelio, paki neùžmina niekas Brb. Jis užmynė dobilaitį, dobilaitis suteškėjo RD23. Par šilelį jojau, šilelis dundėjo, kur užmýniau akmenėlį, ugnelė žėrėjo JD376. ^ Cypia kaip katė, uodegą užmynus KrvP(Krn). Nieko nenusimanau, lyg man avinas ausį būtų užmynęs TŽIII382. ║ duoti ženklą minant koją kam: Gal jis tau ant kojos užmynė, kad tu šito arklio neperki Lš. 4. intr. galėti priminti, atsistoti: Telyčiotė neùžmina an priekinės kojos – ar miksterėjo Ut. 5. tr. priteršti, priminti purvo: Kad ažmýnė gryčią, tai kaip gurbas Sv. Kaip jūs dėlto teip ir ažùminat aslą, aš nebepaspėju šluot! Sdk. | refl.: Maž nebe teip ažsimynę dabar? Sdk. 6. refl. užsidirbti minant linus: Žiūrėk, kiek anas per visą linaminį užsìmina Ds. ║ refl. atidirbtinai minti kitiems linus: Šiemet labai geri linai, nežinau, kaip mes užsiminsim darbinykų Sn. Eisu kitur mynėjų užminties Šts. 7. tr. apvaisinti (paukščių patelę): Kad kiaušis nė[ra] užmìntas, ans y[ra] vienskaris (tuščias) Dov. ◊ apvárčius (ant liežiùvio) užmìnti užkliudyti, užerzinti, supykinti: Kas tau užmýnė apvárčius, ka toks piktas? Rs. Kas ant manęs šneka – tešneka: aš nė vienam ant liežiuvio neužmyniau Sln. kam̃štį užmìnti įgerti (alkoholinių gėrimų): Dėdė irgi buvo kamštį užmynęs rš. \ minti; antminti; apminti; atminti; įminti; išminti; numinti; paminti; parminti; perminti; praminti; priminti; suminti; užminti
2 užmiñti, ùžmena, ùžminė 1. intr., tr. R paminėti, kad atsimintų, priminti: Aš galiu ažmiršt, tai tu ažmiñk, kad pasimč pinigų Ds. Neužmiñk man jos pravardės! Skr. Tik vaikams neužmiñk aplei saldainius Skdv. Gerai, kad ažùminei, būč ažmiršus Sdk. Aš ùžminiau tei kai kvaila tų grybų, o daba gaunu nešt Jrb. Gaspadorius kasės galvą ir užminė apie šaltį Sz. | refl. intr., tr.: Nuostabu: ničniekas neužsimena, ar graži; visiems terūpi, ar gera, ar sutiks su šešiūru ir anyta Vaižg. Apie Bartkų nė vienas gyventojas nebuvo užsiminęs ištisus metus J.Marc. Kad ji tau būt ką užsiminus, nors blogą žodelį! Pl. Buvo beužsìmenanti, ale paskui vėl nutilo Skr. 2. tr. N užduoti spėti (mįslę): Aš užminsiù mąslę, o tu ar atminsi? Pkr. Karaliūnaitė tokį žentą ims, katras jai užmins mįslę, o ji neatmins (ps.) Brt. Oi žente, vaike, užminsiu mįslelę NS366. Užmysiu mąslę (dial. mūslę), pakarsiu pūslę, kas tą mąslę atmỹs, to žarnos išlįs Kč. 3. tr. atspėti: I tamsta negalit užmiñti, iš kokio medžio Vgr. 4. tr. Ign atminti: Nežùmenu visa Arm. Tu padėdinėk man ažumiñt Dv. Negreitai užmena ir kitus SPI248. | refl. tr., intr.: Aš buvau užsimìnęs labai gražią giesmę Azr. Aš da užsimiñčiab, kad rytoj ateitumbe Aps. ◊ mį̃slę užmiñti suteikti rūpesčio: Ažuminė Jurgelis martelei mįslę Ds. \ minti; antminti; atminti; įminti; išminti; numinti; paminti; praminti; priminti; suminti; užminti

užminti sinonimai