Kas yra paminti? 1 pamìnti, pàmina, pamýnė tr. 1. SD260, R384 kojomis užlipti, po kojų paspausti, sumindžioti: Kas tas pamynė viešneles (vyšneles)? End. Kur pamynė akmenėlį, ugnelė žibėjo (d.) Grž. Pamins žirgai žalią lanką, užaugs krūmai, užžels takai D70. Žirgai pamynė rūtelius, vėdliai paskynė viešneles D38. Rūtą mėtą pamynė, lelijėlę palaužė (d.) Kp. Rugelius praskirsiu, smilgeles paminsiu ir atrasiu kelelį, motinėlės dvarelį LTR(Kp). Aš tuos baltus dobilelius kojelėm paminsiu (d.) Tvr. Mano žalią rūtelę po padelių pamynė Eiš. Pamýnė jis po kojų tavo gromatą J. Ir nukrito putino uogelė, ir pamynė žirgas po kojelių LTR(Žl). O kad anas sėjo, tada viena [sėkla] puolė pas kelią ir paminta buvo BtLuk8,5. ║ numinti, nuspausti: Pamynė žvirblelis pelėdai koją D93. 2. prk. paniekinti, pažeminti: Savo pareigą pamìnti BŽ120. Tauta keliasi ieškot savo pamintų tiesų LTI151. Lietuviška kalba tapė paminta ir išvaryta A1884,373. Nerūpės tau jaunimėlis, bus pamintas vainikėlis LTR(Ob). Pasigailęs savo pamintos tautos, surašęs paminklui jos tus aukso metus S.Dauk. Turtelį sužinojo Strypeikienė, o brolienę pamynė LzP. Ir pamýnė mane jauną kaip į purvynėlį, mano rūtų vainikėlį kaip į rūdynėlį JV869. Ateivių jūs nepaminkiat BB2Moz23,9. Vardą jų tu pamynei Mž399. Piktieji jo žodžius ... pamins SPI347. Veliną pamynėme DP124. 3. kojomis paspaudyti, pamindžioti kraunant (vežimą): Katras man vežimą paminstat? Ds. ║ šiek tiek pristovėti (mėšlo): Kad būtų šiaudų, tie patys gyvuliai pamintų [mėšlo] Ėr. 4. kurį laiką laužti (linus, kanapes): Porą dienų pamìnsim ir išminsim linus Ėr. Neįpratęs linų nepamìnsi Alv. 5. įstengti nuspausti paminą, pakoją: Ratelis sunkus, negaliu pamìnt Ėr. Tų pakojų nepàminu – kliūva kažkur Ėr. 6. pamušti, padaužti: Jojau per tiltą, grandis nulūžo, nuo žirgo nupuoliau: pamyniau koją, pamyniau ranką, sumušiau skaistų veidą Ml. | refl.: Pasimins kojos basoms iš pirties pareitant Šts. 7. kreivai nunešioti: Tu, tėvai, nepamýk kulnį Jrb. | refl.: Atmirks [bato] kulnies oda ir pasimys Skr. Brezentinių greit kulnys pasìmina Skr. 8. refl. po apačia prikibti nešvarumų: Palauk, aš kaliošius įsispirsiu, taip pasimìns vailokai Lkv. Ilgai benešiojant pasìmina neplautos kojinės Šts. 9. refl. pasigalynėti, pasiimti, eiti imtynių: Einam pasimìnti Rsn. Pasimìnkit iš dyko buvimo, tai geriau valgyt norėsis Ds. Velnias vieną žmogų vedė eit pasimint (ps.) Šr. ◊ po kójų (po kójomis, po padù, po kójų padù) pamìnti paniekinti, nepaisyti: Sukilki, žmonija, paminta po kojų – mes nešame laisvę žmonijai visai! (sov.) sp. Ir principus pamini po kojomis rš. Oi, kas per laikai, kas tai per gadynė, kad mužikai ponus po kojų pamynė! LTR. Aš jį tuoj pamýniau po padù Dbk. Nebok tu tų kalbužėlių, vis pamìnk po kojẽlių JD334. E jūs, gentys, giminaitės, kai atsiminsit, tai jūs mane varguolėlę po kojų paminsit JD1218. Kur kalbėjom meilų žodį, po kojų pamyniau (d.) Klvr. Ledaką žodį pamink po kojų N. Neprietelius apgalėjęs ir po kojų savo pamynęs BPII39. Ką matęs, ką regėjęs pamink po kojų padu, būsi geresnis B. po kulniẽs pamìnti paristi, įveikti: Džiaukis, kad po kulnies nepaminčiau Šts. \ minti; antminti; apminti; atminti; įminti; išminti; numinti; paminti; parminti; perminti; praminti; priminti; suminti; užminti
2 pamiñti, pàmena, pàminė tr. 1. atminti, turėti galvoje: Tiek dainų pamenu dabarčiuo J. Varno akys matė tokių dalykų, ko nė patys žmonės šiandien nebepaminė P.Cvir. Lapinas pamena, kad Munia Jurgaitytė irgi seniai jau yra mirusi V.Krėv. Aš dar jo tėvą pamenu Lnkv. Da i tu jį gali pamỹt Gs. Tokia šalta žiema, kap šįmet, ir senų žmonių nepamytà Lš. | refl. J: Pasimiñsiu, pa Dr. 2. užminti (mįslę): Pàminiau mįslę Tl. Maž moki mįslių pamiñt? Prng. 3. paminėti: Ot, pamysi mano žodį Alv. \ minti; antminti; atminti; įminti; išminti; numinti; paminti; praminti; priminti; suminti; užminti
paminti junginiai
- paminti savo principus