Kas yra minti? 1 mìnti, -a (mẽna Krš), mýnė 1. tr. SD39, K trypti, mindyti: Gyvoliai ančlaidmu ir pardėm mina sėjimus ir pėdoja daigus vasarojaus J. Minu aš ant tako geltonus lapus V.Myk-Put. Paskui jie abudu nukeliavo tolyn, mindami po savo kojų treškantį sniegą J.Balč. Bet ji eina tvirtu žingsniu, nedvejodama, lyg eitų paprastais, kasdien mintais takais I.Simon. Vainikėlį an galvelės dėsiu, o šakeles po kojelių mìnsiu (d.) Gg. Jokit, jokit, sūnytėliai, šiuom mintu keleliu JV672. Ėjau kelužiu, myniau takužius, aš per ašarėles kelio nemačiau JD63. Vaikščiojo bernytis, žalią veją mindamas KlvD12. Ir minte mynė [vargą], kardais kapojo, mano vargelis nieko neatbojo (d.) Ktv. | Eik į kluoną grendymą mint (lyginti) Jnk. ^ Mina ir mina kai kalakutas pavalkus NžR. Mìna kaip kalakutas naginę Krž. Gyvena kap žirnis prie kelio: kas eina, tas skina, kas nori, tas mina KrvP(Srj). | refl.: Čia tos bulbės mìnasis – reik išrinkt Šln. ║ bristi, klampoti: Kur karvytės ėjo, žal' žolelė žėlė. Kur jaučiukas ėjo, juodą dumblą mynė NS256. Kas subatos vakarėlį myniau juodą purvynėlį (d.) Ds. 2. intr. statyti koją, stotis, remtis kojomis: Mìnk ant šio akmens KII236. Lokiai mina visa koja rš. Ak, kaip gražiai mina (kojas stato bėgdamas) arklys An. Jei norit pereit per upę, tai minkit in mano pėdas ir pereisit BsPIV275. Mynė in tą smalą, ir liko čeverykas – prilipo ir liko smaloj BsPIV95. Mẽna (lipa) an kojos, priekabių ieško Grd. Einu par kiemelį, minù į takelį JV942. Kilpelėn myniau, žirgelin sėdau, nušoviau karvelėlį, pilką raibuonėlį LTR(Mrk). Kas jau jam buvo, šitaip iš mažuotės nemina kojele Sdk. | refl.: Slesnų pusnagų vėžiai minas pry žemės Šts. ║ trepsenti: Ji mynė vietoje ir be paliovos darė reveransus rš. Kada jis ėjo, išrodė labai skubinąs, tuo tarpu mynė vis ant vietos rš. Nemink kai kuilis ant vietos Žg. | refl.: Tylėjo vyrai, mindamies ant vietos, o jų veidai niauresni buvo V.Krėv. 3. tr. prk. žeminti, niekinti: Nė vieno žmogaus nelenk ir nemink Vj. 4. avėti, nešioti: Minsi tas kurpes be galo rš. Apsiavė ji tas kurpes, eina, mina, brūžina į plytas, bet kurpės storos, kietos, visiškai nedyla ps. Ilgai myniau tuos batus, nudėvėt negalėjau rš. ║ daryti išklypusį, klaipinti: Kam tu man šliurių kulną minì? Rm. 5. tr. OG371 spausti kojomis kraunant, dedant (vežimą, stirtą): Tąsė pėdus, mynė vežimus, ėjo paskui akėčias J.Avyž. Tu sunkus, gali gerai šiaudus mìnt ant stirtos Rm. Tėvas dėjo vežiman, o aš myniau Lš. Miegą minte primynėm – rugiai pusiau su pelais buvo Skdv. 6. tr. kojomis ar kokiu įrankiu minkyti, maišyti (molį, durpes): Molis su pelumis mintas SD199. Nemìntos durpės – niekam tikę Prn. Mes zumpą [durpių] su arkliais minam Gs. ^ Eik tu peklon molio mintų (eik šalin)! LTR(Ppl). Eik molio mint Jnk. 7. tr. minkštinti, daryti tinkamą, dirbti (odą, kailį): Kailius minu B. Aš tariau, kad tu linus mysi, o tu kailius mini MŽ. Odų minama stuba B. Odų minamas peilis B. 8. tr. K skirti spalius nuo pluošto, laužyti (linus, kanapes): Minu, laužau linus SD147. Neminti linai N. Linus mìna pirty su mintuvais Pžrl. Mìnamasis laikas linų atėjo J. Naktimis liuobam mìnsma linus, o dieną gulėsma Štk. Mẽna linus išsiviepusios Užv. Jų bus jau linai minami J.Jabl. Parėjęs (linus) mynęs, tuojau atsigulė J.Jabl. Ar esi matęs linų minamąją mašiną? J.Jabl. Arklys buvo linus mìntas (juo mynė linus, įkinkę į minamąją mašiną) Lnkv. ^ Aš maniau, kad tu linus minsi, o ne pirštines džiovinsi KrvP(Mrk). Kas mìns, pakabins, kas plaks, tas ras (nesvarbu, kaip padarysi, kad tik nuo savęs atmestum) Ll. | refl. tr., intr.: Reiks da mìntis kanapių Pc. Ar gerai minasi linai? J.Jabl. Reikia pečelį prakūrent, kad geriau linai mintųs Lz. 9. tr. spausti pakoją, paminą verpiant, audžiant, grojant ir pan.: Kol senutė pajėgė, mynė ratelį (verpė), audė drobes P.Cvir. Dumples mìnti KII236. Sunku mìnt, ar čia nytys kaltos Sdk. Varpininkas vargonus mynė, dėl to dumplaspaudžiu vadino Šts. Išlošė koja mìnamą [siuvamąją] mašiną Rm. Tas pakojas mẽna ir auda Pj. Minu dviratį pavėjui rš. 10. intr. eiti, žingsniuoti: Tu per mano slenkstį neturi mìnti, žengti, koją kelti KI229. Reik mìnti ir mìnti, kol gauni Bt. To darbo apie namus ligi kaklių – mìnk mìnk visą dieną, ir niekai nepabaigi [p]Bsg.
2 miñti, mẽna (mìna), mìnė (mẽnė Šlčn, mìno) 1. intr., tr. R, K turėti galvoje, atmintyje, nepamiršti: Kaip menù, bus jau šmotas metų J. Jis manęs mẽna KII52. Jo viskas menama, atmenama, pamenama J.Jabl. Nerandu kepurės, padėjau ir nèmenu Lz. Da aš menù pirkią su aukštiniu Tvr. Kap ilgai ana stovėj[o] inklimpus, pati nèminė Zt. Devynias dienas išgulėjau – nieko nė miñti nèmenu Pc. Aš jau daug ko nèmenu Vvs. Aš menù, kad daug miško buvo Rmš. Aš menu – da ma[no] tėvas mėžė medžiaginėm šakėm Pls. Anas mẽna gerai, mes jau nèmenam tų darbų Švnč. Ką gerai išmoksi, tai ilgiau minsì Ad. Dabar aš miñsiu trečią karę Trs. ^ Mena lyg badas ligą PPr210. | refl.: Man vis menasi tėvo mirtis rš. Lyg sapnas man menasi brangi šalelė, kame pirmą kartą išvydau saulutę S.Nėr. Aš minúos, kad turiu septyniasdešimt septynis metus Bdr. ║ kreipti dėmesį, paisyti: [Neprieteliai] išnaikinti kardu pagonis ketėjo, nemindamys ant to, jog anie lygi jiems žmonys buvo S.Dauk. 2. tr. atgaivinti sąmonėje, priminti: Tėviškę ji seną jaučia taip arti – čia vaikystę mena kiekviena kertė S.Nėr. Kiekvienas kampelis jam mena – tai jo gimtasis namas J.Dov. 3. tr. minėti: Neminsiu kitų jų (žynių) pramonių S.Dauk. ^ Vilką menam, vilkas čia LTR(Zp). ║ išvardyti: Miñkim dvylika plikių – šaltis atsleis (priet.) Vlk. 4. intr., tr. stengtis prisiminti: Miniaũ, kol atminiau J. Kada kas menu, ir negaliu atminti vardo Vv. 5. tr., intr. spėti: Miniaũ mįslę J. Mįslis miniaũ Lz. Mỹk, kas tai? K. Tikrai nežino, tik mẽna, kad jis čia palaidotas Gs. Miñk – ryto lys, ar ne? Kv. Aš menù, kad ryt bus giedra Gr. Mink dar, šį kartą neatminei Prl. Mẽna ant jo, kad jis pavogęs arklį An. An jų visi minė [kad jie bus pavogę] Lp. Nuo to gal minti, kiek tenai krito kareivių S.Dauk. Ant to kalno menama buvus šventovę rš. Mušė jį veidana ..., bylodami: mink, Kristau, kas mušė tave BPI374. Er nežinot tokį vyrą, koks eš esmi, minti galintį? BB1Moz44,15. 6. tr. užduoti spėti, užminti: ^ Miniau miniau mįslę, po ratu gyslę, po kojų vestuvės (ratelis) TŽV573. Menu menu menamąjį – papečėj pliauska (liežuvis) Tvr. | refl.: Kap čia tie grikiai mẽnasi? Dv. 7. intr., tr. galvoti, tarti, manyti: Na, o aplink Pranaitį ką mena svietas? V.Piet. Tai kaipgi menat, jūsų sveikatėlė, kiek dabartės galėtų atsieiti tenai suvažinėti? LzP. Menu, jog sutinkate, kad geriaus sėti avižos ant rudens arimo rš. | refl.: Jis mẽnasi bajoru BŽ78. Jis mẽnasi išminčius esąs DŽ. | Tik pamislyk, ką gyvuliai mẽnasi (kaip jaučiasi) – jau pietūs, o da nuo ryto nešerti Sdb. 8. refl. tr., intr. R, K suprasti, išmanyti: Ką tu čia meniesi, čia tavę mažiausia kas klausys! Pns. Jis mẽnasi ir akis gydyt Nm. Ką jis, kūdikis, mẽnasi, t. y. nieko nežino, neišmano J. Menąsis kokio daikto SD152. Tai ir tu kiek tiek menies rašyt Vrn. Aš visai mažai pri kiaulių menúos Erž. 9. tr. duoti (vardą), vadinti: Kas tau minė vardą, mart? – Dievers J. Kas tau rėdė galvelę, kas tau minė vardelį JV792. Vardą minė ne lenkai K.Būg. Ir minė jį vardu tėvo jo DP461. Jonas ... vardu mintas DP27. Ir anys merkė tėvui jo, kaip jį norėtų minti BPII231. Šitą ... mokslą ... katechizmėliu mename DK8. \ minti; antminti; atminti; įminti; išminti; numinti; paminti; praminti; priminti; suminti; užminti
minti junginiai
- duoti mintį, minti pedalus, sekti (mintį)