Kas yra sapnas? sãpnas sm. (4) (ž. gen. sing. sãpnės, loc. sing. sãpnė[je], sapnė̃[je]) K; SD334, H, R, Sut, RtŽ, L, Rtr 1. M miegančiam kylantys vaizdai: Sapnuose pasireiškia arba ankstesnių išgyvenimų pėdsakai, arba organizmo būklė miegant rš. Sapne pasivaidino šis, tas J. Negreit išėjo iš atminties sapnas P.Cvir. Žinai, kad aš sãpną šiąnakt sapnavau Dgč. Šį naktį sãpnė[je] aš visokių vėjų prisapnavau Slnt. Neduoda ramybės par sãpną Nmk. Par sapnùs pasakė, ka ten i ten piningai y[ra] Rt. Be sãpno miegodavom sukritusios Krž. Nebatsimenu sãpnės Lkv. Tik galiu gražiu sapnù pasigėrėti [, varge būdamas] Rs. Jis man sapnè pasirodė KII234. Aš tai sapnè (sãpnyje) mačiau KII234. Aš matau jį į sãpną [= sapne] suplyšusį Pgg. Atėjo anas sapnù (per sapną) Ck. Meldžiaus, kad regėč tėvą, ir per sãpną apdairiau Šlčn. Aš [miręs] par sãpną ateisiu Ėr. Kai kada koks sãpnas i išsipildo Klt. Sãpnas kaip ir sãpnas – sapnù nueis Vdn. Sãpną išguldyti (išaiškinti) KII234. Sapnų̃ knygelės KII234. Aš į sãpną netikiu – sãpnas tai yra vėjas Skdv. Galvoje maišėsi kaip sapnas, dar nepermano, nenori įtikėti Žem. Galvojęs, kad sapnas sapnu ir palieka LTR(Dkk). Sãpnas ne po sapnù, ale po liežuviu (išsipildys taip, kaip išsiaiškinsi) Krš. Pranašingi sapnai – gyvenimiškų situacijų apmąstymo produktas rš. Aš numanau nu tų savo sapnų̃, kad mun reiks mirti Žeml. Sapnas apie žuvį reiškia lietų Klp. Jei lubos grūna sapnė̃[je], grūs gyveninias Krš. Jei per sapną sapnuoji, kad balkiai krinta ant galvos, arba dantis iškrinta, ar molį matai, tai mirs kas nors iš giminės Sml. Sapnė̃[je] miltina buvau – mirsu Krš. Kitas sãpnas išsipildo dvidešimtuosan metuosan Dglš. Mislyj mislijau, sapne sapnavau, per miegelį kalbėjau BsO341. Šią naktelę per sapnelį žodelį kalbėjau TD43. Kiekvienas jos sapnelis – vis jaunasai tai bernelis V.Krėv. Ir jis turėjo antrą (viršuje regėjo kitą) sapną BB1Moz37,9. Idant sunkus sapnas neužgriūtų PK37. Tatai ne sapnè, nei užgavime tikos DP228. Ir nog Dievo persergti sapne, kad negrįžtų Herodop Ch1Mt2,12. ^ Buitis kap sãpnas – greitai praskrenda Dv. Lyg kaip sãpnas koks, kurį miegodami matom, … lygiai taip prašoko mums su vasara džiaugsmas K.Donel. Taip esma, kaip sãpnė[je] (labai gerai) gyvenam Šv. Kaip per sapnus (išsiblaškęs) kalbėjo Db. Dabar man viskas eina kaip per sãpną Šmn. Ta krautuvė kaip sapnė[je] – tuščios lentynos Šts. Diedas kap sapnù nuo tos dienos prabagotė[jo] (ps.) Prng. Kas dieną mintyje, tas naktį sapne LTsV100(Ps). Daug galvų – daug sapnų BzF52. Nevieryk miškui, bobai ir sapnui Švnč. Į sapną tikėk – į saują bezdėk LTsV124(Ldvn). Sapnas barščių neišverda LTR(Vdk). Sãpnės darbas (darbas apgraibomis) Lkv. Geras sapnas rankon, blogas širdin KrvP(Jz). Nelabas sapnas įvyksta MŽ. Geras sapnas neįvyksta, bet piktas įvyksta S.Dauk. Kai sapne rasiu, duosiu B. Išpasakoti iki sapnų̃ (iki smulkmenų, nereikšmingų dalykų) NdŽ. Saldžių sapnų̃! (atsisveikinimas, išeinant vakare; linkėjimas einančiam miegoti) DŽ1. 2. NdŽ prk. užsiiminėjimas niekais, gaišimas: Ne pjovimas, ne rišimas, tik sãpnas yra Krtn. 3. LL82 prk. svajonė: Ne, nenoriu sapnų, vien tiesos ir darbų Mair. Rankom dirbi kaip žmogus, o galvoj sapnai A.Gric. 4. scom. VšR, Alk, Trgn, Slnt kas menkos nuovokos, užuomarša, išsiblaškėlis: Eik tu, sapne viena, tu nėko neišmanai! Šts. Ką tas sãpnas gali pasakyti?! Skd. Argi šitas sãpnas ką atsimins! Al. Tas sãpnas jau nėko dorai nepadirbs – jug užmigęs i vaikščio[ja] Trk. Tu tikras sapnas! Sv. Sãpne tu, nesupranti nieko! Mrj. Jau senukas senas, tikras sãpnas Mrj. Baisi sãpnas ta Birutė Gs. Sapnel tu, sapnel! Ml. 5. scom. Pnd kas paisto niekus: Eik tu, sãpnai, gana kalbėt! Kp. Gan, sapnai, ką čia balamūtiji niekus! An. Sãpne, ką tu pasakoji! Žvr. Tik sãpnas koks gal taip pasakyt Žvr. ◊ aviẽs (avių̃) sãpnas (sapnaĩ) 1. niekai, nesąmonė: Klausai tu, ką jis čia pasakoja aviẽs sapnùs Al. 2. užuomarša: O tu, aviẽs sãpne! Alk. Vyzdi, vyzdi ir nerandi tu, avių̃ sapnè! Rod. 3. Rod kas niekus kalba, kvėša: Dar tu čia klausai šito sãpno aviẽs – kalba nei šį, nei tą Jz. kaĩp per sãpną neaiškiai (atsimena): Kaip per sapną atsimenu, važiavau mažas su savo tėvais iš svečių J.Bil. Atamenu kap per sãpną Smal. kaĩp sãpnas 1. apie išsiblaškėlį, užuomaršą, užsisvajojusį: Taip nebėra galvos – kaĩp sãpnas vaikščioju Kv. Kelias, kaĩ sãpnas vaikščio[ja], o nieko neatmena [girtas] Erž. Sėdi kàp sãpnas Arm. Vaikščioja kàp sapnẽlis Gs. 2. labai retai (pasirodo): Jis namuos pasirodo kaĩp sãpnas Zp. kaĩp (ìt) sapnè 1. neaiškiai (atsimena): Aš vaikinukas tebuvau – atsimenuos kaip sapnė̃[je] Krg. 2. apgraibomis, paviršutiniškai (ką nors dirbti): Dirbu kaĩp sãpnė[je] Lkv. Ką tas vižla – dirba viską kaĩp sãpnė[je] Trk. Et, rašau tik ir grabalioju kaip sapnėje Žem. 3. be nuovokos (ką nors daryti): Gaspadorius parskaitęs nepaves ugnį saugoti kokiam kluikiui, kursai dirba ir vaikščio[ja] it sapnėj S.Dauk. Ana (aštuoniolikmetė) nėko nežino, kaĩp sapnė̃[je] gyvena Krš. Kvanku – kaĩp sapnė̃[je] vaikščioju Krš. ir (nė) sapnè nesapnúoti nenumatyti, visiškai negalvoti, nesitikėti: Tavo mislyta, o aš ir sapnè nesapnavaũ Mlk. O daba kokius batus nešio[ja], kad mes ir sãpnė[je] tokių nebuvom sapnãvę Klk. O broli, nė sapnè nesapnúota, kad aš tave pamatysiu! Krkš. sãpno (sapnų̃) Darãtė NdŽ, Slnt, Skd žioplys, išsižiojėlis: Ką tas sãpno Darãtė tau padirbs, tas migla! Trk. Gatavai ant juoko padėjo tą mergą. – Juk i buvo sapnų Daratė Dr. Bene esi sapnų Daratė, kad dirbi viską kaip sapnė[je] Šts. Žebeliojas kaip sãpno Darãtė Nt. sãpno Mãgdė kas niekus kalba: Ką čia vėjus šneki kaip sãpno Mãgdė Vkš. sãpno ragaĩšis 1. KII234 kas apsiblausęs, miegalius. 2. KI415 kas niekus paisto. sapnùs gáudyti niekais užsiiminėti: Tepamato savo akimis, kad mes ne sapnus gaudom, o darbuojamės rimtai A.Gric.
sapnas junginiai
- baisus sapnas