išminti reikšmė

Kas yra išminti? 1 išminti, ìšmina, išmýnė 1. tr. kojomis ištrypti, išmindžioti: Ašvieniai ìšmina pievą J. Molis, ant aslos išmintas, glysta, t. y. tampa valkšnus J. Išminta žolė Nm. Čia daug žmonių laukia – vieta išminta Tr. Par kūlę kad išmynė man kiemą, nė pareit nebgal Grg. Žirgs pralaužė lendrių tvorą ir išmynė rūtytes KlvD50. 2. tr. koja užsistoti, užminti: Žiūrėk, ką tu išmynei (į ką įlipai)! Grž. Netikęs šuva: dieną loja kožną žmogų, naktį liežuvį išmìntų – nesulos Rm. Naktį jis nieko negirdi (nejaučia), nors liežuvį išmìnk Rm. Vis Jonai, vis Jonai, – kada gi aš tau liežuvį išmyniau?! LTR(Šmn). 3. tr. dažnai vaikščiojant padaryti taką: Ė kas gi ten takus per pievas išmýnė, jėg ne tavo vaikai?! Ds. Takas pagrioviu išmìntas Ėr. Ìšmena takus vaikščiodami Pj. | prk.: Mokykla tebeeina nuo amžių išmintu taku rš. 4. tr. išmaišyti, išminkyti: Jei minklė [durpių] gerai išminta, išeina geras durpių kuras rš. 5. tr. Lex10, CI192 išrauginti, išdirbti: Odą išminu R169. 6. tr. J, K atskirti spalius nuo linų ar kanapių pluošto, išlaužti, pašalinti spalius: Jo linai buvo jau išminti J.Jabl. Išmýnę linus, imsim braukti Š. Jau dvi kartis [linų] buvom išmýnę Alk. Seniau linus išmindavo mintuvais, dabar mašinom Slk. Dvi grėdos atliko linų neišmintų̃ Lzd. | refl. tr., intr.: Dar turiam linus išsimìnti Užv. Nori, kad linas gerai išsimintų, tai gerai išdžiovink Ds. ║ kurį laiką minti: Nedėlę išmysi [linus], reiks nūbangų Jdr. ║ minant uždirbti: Morta išėjus mina mina – ką tu ten išmìnsi Pc. 7. tr., intr. nuspausti pakoją, paminą: Gerai audi, tik da geriau turi išmìnti [pakoją] Kt. Negaliu išmint nyčių, kažkas kliūna Ldk. Vieną pakoją išmink, kita pati paskels, tada bus didesnės žiotys Vlk. Įneš ratelį neišminamą, pririš kuodelį nepaverpiamą Šd. | refl.: Nytys nebeišsimina gerai [audimo pabaigoje] Ėr. 8. intr. pajėgti išeiti, iškelti, ištraukti kojas: Negali išmìnt, įmynęs į purvyną Kml. 9. intr. KII331 išeiti, išžengti: Iš darbininkų tarpo išmin milžiniškas vyras prš. ║ išstoti, pasišalinti: Aš turėjau iš vaisko išminti LC1887,6. Kas į partiją įmina, tas tura iš tikėjimo išmìnti Prk. ◊ kójas išmìnti einant pavargti, nusivaikščioti: Aš ko kójas neišmýniau – bėk bėk apie tuos svečius Gs. \ minti; antminti; apminti; atminti; įminti; išminti; numinti; paminti; parminti; perminti; praminti; priminti; suminti; užminti
2 išmiñti, ìšmena, ìšminė 1. žr. 2 įminti 1: Tokią mįslę tai visai lengva išminti Mšk. Davė karalius šešis tūkstančius rublių, kas išmins tą mįslį LB258. Boba ìšminė visas mįsles J. | Išmiñti sapną BŽ131. Išmiñk (išaiškink, išspręsk) mano abejojimus BŽ496. neišmenamaĩ adv. BŽ148 mįslingai. 2. tr., intr. atsiminti: Išmiñt jau negaliu viso Dv. 3. tr. išvardyti: Išmena tep brolį, seserį, tėvus ... Lp. Toj karalienė išminė visokius vardus, tas vis sako ne ir ne (ps.) Brt. ║ paminėti: Kažkas ìšminė mane – ikter[ėj]au (sužagsėjau) Lz. \ minti; antminti; atminti; įminti; išminti; numinti; paminti; praminti; priminti; suminti; užminti