Kas yra iškelti? iškélti, ìškelia, iškė́lė tr. I. išimti, ištraukti, išlaipinti; pakelti aukštyn, pakilti; išarti, išplėšti. 1. išimti ką (ppr. sunkų) iš kur nors: Iškélk kūdikį iš lopšio J. Žiobt ir apžiojo žuvis meškerę, ir iškėliau lyną Šts. Iškélkite mums avį iš gardo Š. Sunkus ligonis: iškelamas, įkelamas (pats negali nei išlipti, nei įlipti į lovą) Šts. Su dvim ausim iškelamas rendelis Šts. Iškelti (ištraukti) pinigus iš kišenės Ėr. Kryžeivis iškėlė (išmetė) jį iš žirgo S.Dauk. | Kursai iškėlei mane iš ūlyčios smerties Mž521. | refl. tr.: Išsikélsite, ne ką dariusios, ir pačios [avį iš gardo] Š. 2. truputį pakelti iš apačios: Šalnos pavasarį gali rugius iškélt Ėr. Pavasario šalnos dobilus iškėlė Trg. Pašalas iškėlė rugius Šts. Velėnžemę (durpžemę), kad šąla, – iškela, kad lyna – pralyna Šts. Iškelama žemė ilgai stova iškaužojusi Šts. Kap iškėlė dantį (skaudantis dantis atrodo iškilęs, pailgėjęs), tai valgyt negaliu Arm. Kelkis, kad tau dantis iškelt! Rod. Buvo gražiai pasinešę kopūstai, ale kurmiai iškėlė Rdm. Ledą [vanduo] iškėlė visuos upeliuos [pavasarį] BM419. Upė jau didelė, ledas iškéltas Grž. Toj pupa užaugo iki stogui, iškėlė kūlelį ir augo augo BsPIV34. | Palindęs po gero arklio papilve jį iškeldavo kaip ėriuką P.Cvir. 3. išlaipinti, išsodinti: Kad neturi bilieto, pirmo[je] stoty iškel̃s Šd. Priešas dabar vėl pastatė didelį laivyną ir rengiasi iškelti kariuomenę į mūsų žemę J.Balč. | refl.: Paskuo, išsikėlęs į antrą pusę upės, teriojo apygardas mečeivių S.Dauk. Nutarė išsikelti ant kranto [iš laivo] rš. 4. išgabenti, išsiųsti į kitą vietą: Kaip tik vaitui netinka koks sūdžia, tuoj jį iškelia Pš. Iškeltieji rado naujokynes, žemę nekilotą, krūmokšliais apaugusią Vaižg. | refl.: Tarnas Simas išsikėlė iš dvaro ir laimingas pragyveno savo amžių MPas. Aš išsikėliau į Gardino šalį rš. 5. išimti iš vietos pakeliant, nukabinti nuo vyrių (duris, vartus): Jei neleisi, iškelsime duris Žem. O ir atėjo seselių pulkas, o ir iškėlė turmo duružes JV106. Vagis iškėlė langą ir įlindo į trobą Als. Vartus iškėlei ir išardei KlM1653. 6. pakelti aukštyn, kad būtų labiau matomas ar užimtų aukštesnę padėtį: Mes vėliavą taikos iškelkim! sp. Aukštai iškeltos vėliavos plevėsavo tvirtuose jaunikaičių ir vyrų delnuose J.Bil. Iškelsime karūnas CII187. Iškėlęs žagarą, žmogelis žąsis varė į miestą parduoti J.Jabl. Iškelkime rankas!.. B.Sruog. | Visi kiemai buvo užgriozdoti užkinkytais arkliais ir iškeltomis ienomis vežimais A.Vien. | Kaspars, ant galvos iškėlęs skiauturę riebią, kaip gaidys, vištas gainiodams, gandina žmones K.Donel. Nenor akių savo iškelti BPII362. Ant tos vietos mano paveikslą ižkėlė DP15. Iš tiesiosios taško iškelti jai (jos) statmenį (geom.) rš. ^ Iškėlė kaip šunį ant girnų (iron. labai išgyrė) LTR. 7. truputį pakelti aukštyn: Toliau jas (avižas) mala iškeltomis girnomis Blv. 8. refl. iškilti, pakilti (aukštyn): Šis (sakalas) išsikelia aukštyn, po tam krinta kaip vilyčia Blv. Erelis išsikėlęs paleido, ir vėžlys ant uolomis susikūlė S.Dauk. Dūmai išsikel N. ^ Išsikėlė su gandrais, nusileido su varnoms (gerai pradėjo, prastai baigė) Pln. 9. refl. darytis, būti aukštesniam už ką: Varpinyčia išsìkelia iš miesto butų KII246. Viršūnė yra labai aukštai išsikėlusi A1885,88. Iš jūrių išsìkelia uola KI394. 10. refl. išlįsti: Kur kaminas iš stogo išsikela (kyšo), ten medžiai nuo visų pusių par dvi pėdi netura prisikišti S.Dauk. 11. refl. iškilti, išplūsti į paviršių: Vaškas, kaip lengvesnis už aliejų, išsikel į viršų A1885,54. Piningai buvo išsikėlę [iš žemės], bet nemokėjau paimti Dr. Maišas nugarmėjo galan (dugnan), broliai pastovėjo, pažiūrėjo, kad durnius vėl neišsikeltų, ir parėjo namo BsPII253. 12. išplėšti, išarti, velėną išversti: Aš viena dirvonėlį iškėliau NS56. II. tr. paaukštinti, padidinti, pastiprinti; išskirti iš kitų; išaugti, įsigalėti. 1. padaryti ką aukštesnį, pakilesnį: Iškeltas kelias (aukštesnis už pakeles) rš. | refl.: Vienur išsìkela, antrur išsitempa, ir par tai dumšlės audekle darosi J. 2. prk. padaryti ką labiau gerbiamą, išaukštinti: Darbas iškelia žmones sp. Aną iškels, šį pažemins Brž. Tvirtas nenuolaidumas darbe taip jį iškėlė gyvenime rš. Jį paniekino, o save patys iškėlė BPII421. Idant juos ižkeltų DP230. | refl.: Kas išsikelia (didžiuojasi), bus nužemintas SE183. Nė vienas savo didžios giminės dėlei netur išsikelti BPI82. Gundžia svietas ... ant rinkimo peningų, idant galėtumbei paaukštintis ir iškeltis ant kitų DP488. 3. išskirti iš kitų: Kova už taiką visuose kontinentuose iškėlė šimtus poetų, savo liepsningą žodį skiriančių karo kurstytojams pasmerkti ir žmonijos ateičiai apginti (sov.) sp. 4. prk. pasiūlyti, rekomenduoti: Mane iškėlė kandidatu į rajono tarybos deputatus (sov.) sp. 5. padidinti, paaukštinti, pastiprinti: Jie iškėlė cienią rugių [brangiai mokėdami] Nj. | Balsą negerai ìškelia bei nuleidžia KI37. Kam taip iškeli [balsą dainuodamas] – tūrų maža Sdk. Jos balsas labai iškeliantis (aukštas) Ad. Iškelk balsą tavo kaip trūbą ir pasakyk žmonėms mano BPII83. iškeliančiai adv.: Iškeliančiai veda, tai sunku tūravoti Antš. 6. prk. padaryti vyresniu, skirti į aukštesnę vietą, į aukštesnes pareigas: Vyriausybė iškėlė į krašto viršininkus generolą kunigaikštį Palubinskį M.Valanč. Liko iškeltas į aficierius V.Kudir. | refl.: Geida į gudrinčius ir šios pasaulės išminčius išsikelti S.Dauk. 7. refl. įsigalėti, išaugti: Ugnelė buvo dar neišsikėlusi, kad pajutom gaisrą Šts. | Išsikėlė miestas septynias mylias platumo ir ilgumo Jsv. III. tr. pastatyti; atsikelti; prisiminti. 1. SD21 pastatyti (namus): Namus iškelti N. Iškelsim trobas, namus Ukm. 2. prk. parodyti, pastatyti aikštėn, prieš akis; duoti svarstyti, vykdyti; paskelbti: Visos vadovėlio klaidos iškelti aikštėn ir čia pat pataisyti yra tiesiog negalimas daiktas laikraštyje J.Jabl. Ir kelte iškelti tas veiksnys aikštėn visiškai negalima J.Jabl. Iškelk mūsų darbus, ką mes padarėm per trejais metais Dglš. Darbininkai iškelia politinius reikalavimus dėl demokratinių laisvių, iškelia lozungą „Šalin caro autokratiją!“ sp. Tik rūpestingai stebint ir iškeliant savo ir kitų trūkumus galima nuolat augti ir tobulėti sp. Jau pirmąją dieną iškėlė (davė) jam tiek visokių klausimų, kad ir per pusę metų neatsakysi J.Balt. Bylai pradėti (bylai iškelti) reikalingas įrodymas (reikia įrodymų turėti) J.Jabl. Dvi ... žmoni mumus ant pamokslo ir ant pavaizdo iškelti turim DP471. 3. refl. atsikelti iš miego: Išsimiegojau, išsikė́liau ir nuejau sveikas Dv. Ar išsikelsi kada kai meška iš laužo Sln. Aš išsikėliau ankstų rytelį, ėmiau rankelėn naują dalgelę (d.) Vrnv. Kad anas neišsikelt! Guli ir guli, o darbai nedaryti Rod. 4. pagydyti: Daktaras beiškėlė iš ligos Šts. Redeñcija, galvonas ir kromo (krautuvės) gvozdikeliai – tos mane beiškėlė, būčio numirusi, kad ne jos Dr. 5. prisiminti: Jau senybos dainos užmiršta, reikia jas iškelt, prisimint Rš. | refl.: Išsikela žodis besikalbant Šts. IV. tr. pakelti iš guolio; sukilti; susiruošti kur. 1. BŽ383 medžiojant pabudinti iš guolio (žvėrį), priversti bėgti: Šuva kiškį iškėlė Kp. Išleidė leidė juodus kurtelius, kad jie iškeltų pilkus kiškelius (d.) Ds. 2. refl. pakilti: Išsikėlė vėjelis ir nupūtė laivelį LTR(Rš). Išsikėlė iš marių vėtrelė ir nulaužė ąžuolo šakelę (d.) Prng. ║ sukilti prieš ką: Iki kolei mano neprieteliūs ant manęs išsikels? Bb1Ps13,3. 3. refl. išsiruošti kur (vykti): O pats kur taip ankstie išsikėlei ? Žem. Išsikėliau eiti numie ž. Išsikėlusi buvau į viešnes seseriai Ggr. Buvo vėl išsikėlusys lietuviai į Padauguvį eiti S.Dauk. Ė kurgi jūs visi teip išsikėlėt? Sdk. Kol jis išsikéls, praeis metai Skdv. Kol jis prie kokio darbo išsikéls, žiūrėk, kiti jau ir baigia Up. V. tr. išpūsti; išplatinti. 1. išpūsti: Žalibarščių tiek daug nesriuobk, ir neiškels vidurių Srv. Gardu būt valgyt, ale pilvą iškėlė Ktk. | Kai apdegiau, tai kad iškėlė pūsles Tvr. Nuo darbo pūslės in rankų iškelta kap drobė Tvr. 2. refl. išrūgti, iškilti: Pyragas taip išsikėlė, kad net per kraštus drimba Pš. Kokias tu čia mieles parvežei, kad nė kiek neišsikėlė pyragai? Srv. Duona labai išsikė́lė – gerai užminkiau Jnšk. Kai šalta, tai duona mažai išsìkelia Ds. 3. nuberti: Spuogais iškė́lė Skp. 4. išplatinti, paskleisti (kalbas): Iškėlė kalbą, kad ne anos vaikas Šts. Ans yra daug iškeląs kalbų, o vis malagingų Šts. VI. tr. surengti ką iškilmingą, pasirodyti. 1. surengti ką iškilmingą: Puikią veseilę iškėlė Dkš. Iš to begalinio džiaugsmo jie iškėlė didelį pokylį S.Nėr. Balių tokį iškėlė, kad visi žvirbliai prigėrė Rtn. Bematant įvyko pasitarimas, kokias iškelt vaišes P.Cvir. Jie iškėlė vestuves – tris savaites gėrė, šoko, ūžė LTR. Jis iškėlė didelę puotą, į kurią suprašė visą miestą J.Balč. Iškėlė bobutė ožiuko pietus NS1353(Sv). Atvažiavo meška su midučio bačka, ė kiškelis ilgakojis veselią iškėlė LTR. Svodbą, krikštynes, šermenis išrėdau, iškeliu R46. | Iškėlę muštynes yra baudžiami kalėti rš. 2. pradėti vilkėti, nešioti (naują drabužį): Kada savo naujus kailinius iškelsi? Skdv. | refl. tr.: Kada gi tu išsikelsi savo suknią pranešiot? Užp. 3. refl. iškilmingai pasirodyti: Tai kada gi išsikelsi su nauju paltu? Sdk. Su tokiuo vyru an žmonės neišsikelsi Ds. Klaikus daiktas, kad išsikė́lus kūma: ir tortų, ir viso kad apdėjus stalus! Kp. ◊ gálvą iškė́lęs išdidžiai: Vaikšto iškėlęs galvą, nė kalbėt nekalba Ėr. į padánges (padángėsna) iškélti labai išgarbinti: Ji yra per daug laidokė, kad būtų galima ją iškelti padangėsna Blv. į pãdebesius iškélti labai nudžiuginti: Tie žodžiai iškėlė Viktorą į padebesius rš. iš klùmpių iškélti užmušti: Už tai gali kas iš klumpių iškelt Vrn. kóją iškélti truputį išeiti: Tik iškėliau iš klojimo koją, o jie jau ir pypkiauja A.Vien. Būk namie, ka man nėkur iš trobos kójos neiškéltumi Vvr. Aš visą žiemą kójos neiškė́liau KlvrŽ. Per tuos vaikus nė kojos iš gryčios negaliu iškelt Srv. Neteko sveikatos, ir kójos iš namų neìškelia Alv. Kaip tiktai vakaras, pritema, tai žmonės iš grinčios bijosi po vieną ir kojos iškelti BsMtI105. nósį iškė́lęs išdidus: Aukščiau iškėlęs nosį vaikščiojo aplink Dovis I.Simon. nósį iškélti didžiuotis: Tu, nenaudėli, dėl ko taip ìškeli nósį? K.Donel. pir̃tį iškélti plakti (baudžiant): Koks jis tėvas, kad nemoka sūnaus suvaldyti! Iškéltų pir̃tį, ir klausytų sūnus Srv. \ kelti; antkelti; apkelti; atkelti; įkelti; iškelti; nukelti; pakelti; parkelti; perkelti; prakelti; prikelti; sukelti; užkelti
iškelti junginiai
- (į)skilti, įdaužti, įskelti, iškelti aikštėn, iškelti bylą, iškelti kandidatu, iškelti pūsles, iškelti save, iškelti savo kandidatūrą, iškelti į viešumą, neteisingai iškelti bylą