išaukštinti reikšmė

Kas yra išaukštinti? išáukštinti tr. 1. aukštai iškelti: Rankas išáukštinęs, kryžių kole nunešiau an kapų, tai visas suprakaitavau Ml. Tu valdai kalnus išaukštintus brš. 2. išgirti, išgarbinti: Už pasidarbavimą jį išgyrė, išáukštino per susirinkimą Gs. Kas pats pasiniekina, to neišaukštinsi Vaižg. | refl.: Jis labai išsigyrė, išsiáukštino Rm. Nereikia labai išsiáukštinti, kad tik nenusmuktum Trgn. 3. duoti aukštesnes pareigas: Karalius ypatingai išaukštino vieną kunigaikštį, vardu Amandą M.Valanč. \ aukštinti; išaukštinti; nuaukštinti; paaukštinti; užaukštinti