užmušti reikšmė

Kas yra užmušti? užmùšti, ùžmuša, ùžmušė tr. 1. R nužudyti (ppr. smūgiu): Įpykinti žemaičiai būk ketinusys jį užmušti M.Valanč. Jo brolis galėjo ir žmogų ažmùšt Nmč. Akmenimis ažumuštas SD82. Susiedai suejo ir ùžmušė vilką Trak. Paėmiau pagalį ir užùmušiau aš tą gyvatę Sb. Spąstai pasidirgo ir užmušė pelę J. Baroniukas kai insikeignojo (įsibėgėjo), kai davė jam kakton i ažumušė iškart Rš. Kai daviau žąsinui lazda per galvą, tik neažùmušiau Ds. Namo atėjo sveikas [iš karo], neažùmušė Kp. Aš dar atmenu, jog negalėjom į ganyklas išleisti karvelių: tujaus ar meška užmušė, ar vilkai sudraskė M.Valanč. Užmušiau žvirblį, išviriau širdį JV758. Kaimynas pakritęs ir negyvas; mat jį perkūnas užmušė (nutrenkė) BsMtI11. Pusė lašo nikotino užmuša katę, lapę, šunį rš. Žaltys, baziliškas vadinamas, pačiu pavyzdėjimu akių žmogų ažumuša SD8. Ir indavėt kalaviją jų rankosna, idant mus užmuštų BB2Moz5,21. | Kad tokia buvo sutukus, tai kraujas ùžmušė (staiga mirė) Gs. Sukaitęs pasmaudė – paplekcija ir ažùmušė Ds. Gimdytojus ir vaikus užmuš maras (mirs nuo maro) Mž427. Prigavo mane ir per jį užmimušė BtPvR7,11. ^ Toks vyras – jo kūju neažmùštum (stiprus) Imb. Bėga kaip tėvą užmušęs (labai greitai) KrvP(Plm). Tėvą motiną užmušus tik, šiandie eiti (toks prastas oras) Kdn. Maža gyvatė didį jautį užmuša LTR(Jz). Vienas šerną užmušė, o kitas mėsą valgo LTR. Žodis užmuša, žodis ir pagimdo TŽV598. Kad tave grausmas ažmuštų̃! Ds. Muša muša, o nieko neužmuša (širdis) LTR(Pnd). užmuštinaĩ adv. 1. mirštamai: Kareiviai užmuštinai mušė nekaltus žmones M.Valanč. 2. labai, kone iki užmušimo: Užmuštinaĩ muša savo vaikus Krž. Tokį blogą vaiką mušk mušk žumuštinaĩ Rod. Neduok Dieve, ištekėti už pijoko vyro: girtas parvažiavęs muš užmuštinaĩ Užv. Muša užmuštinaĩ ir dar nori, kad pati gera būtų Srv. | refl.: Kap davė aukštielnykas an ledo, ir ažsìmušė Krd. Tu krisyt (krisi) vėleis, užsimùšyt (užsimuši) Vn. Seniau smertin užsimùšdavo, dabar nebesgirdi Kkl. Kap virto žmogus ir žùsmušė Pls. Ažùsmušė abudu [motociklu važiuodami] Dv. Tu patis užmušies, jei, ką liepia vaistytojas, saugot nenori DP243. ^ Kai bus nelaimė, tai ir an pečiaus ažsimušì Trgn. Žiurkė aruode užsìmuša – nebėr nei grūdo Ėr. Kad tu užsimuštum ant pernykščio ledo! LTR(Šmn). Draugė maža, o duonos nėr – nors užsimùšk in sieną Lp. Padėjo kažkur duoną – gali užsimùšti beieškodamas (niekaip nerasi) Jnš. Kažkur padėjo peilį – užsimùšk (kad ir kažin ką darytum) nerasi Jnš. Užsimùšęs tu pas mane kapeikos nerasi Jnšk. Užsimùšęs dirsės nerasi Skr. Gal užsimùšęs ir rastum kokią vieną blusą Skr. Ieškok užsimùšęs, vis tiek nerasi Jrb. Nė užsimùšęs jos nerastum Skr. Mat, ieško užsimušdamas autų, o autai jo [ieško] Srv. Žmonės sodina cukrinius [runkelius] užsimušdamì (labai skubėdami) Šd. Kiaulės ėda užsimùšdamos (labai godžiai) Rd. Ana gi až jo ažsimùšus (eina iš galvos), Dievuli aukštuli! Str. užsimuštinaĩ adv. 1. mirštamai: Užsimuštinaĩ muštis Š. 2. labai smarkiai, su dideliu noru: Griebia užsimuštinaĩ Pn. Žmonės tenai lekia užsimuštinai Pmp. Bernas užsimetė užsimuštinaĩ važiuot an turgų Ėr. ║ paskersti, papjauti. | refl. tr.: Tokie vyrai paršo neužsìmuša! Aš jau papjaučiau Jrb. ║ prk. pražudyti, sužlugdyti: Tai jau visai užmuštų mūsų kraštą toks darbas A1884,369. Tokiu būdu buvo ketinę tą laikraštį užmušti A1884,288. Kritikos atsiliepimas buvo užmušantis rš. ║ ištikti: Tarnas mano guli namie, stabu užmuštas BPI184. Jėzus ... bylojo stabu užmuštamuojam VlnE118. ║ labai smarkiai sutrenkti, sužeisti: Jau kartą mane tas aitvaras (arklys) užùmušė Vb. | refl.: Atsimeni, kaip aš anais metais užsimùšęs buvau? Slm. ║ prk. labai įžeisti, įskaudinti, pritrenkti: Seniau vyresnio žmogaus tãvim nevadins, o dabar „tujai“ ir „tujai“ – teip ir ažùmuša Ut. Tu dabar tai mane užmušei An. Juos pavadink biednais, tai visiškai užmuši (labai įsižeis) LTR(Ds). ^ Dažnai juoku žmogų užmuša labiau, negu kuolu KrvP. ║ apsvaiginti: Nuo dviejų čėrkų i užmušė mane Upt. Tas alus buvo toks ùžmušamasis (stiprus) Krg. | Miegakulis visada miegu žumuštas Rod. 2. nustelbti, nuslopinti, sunaikinti: Žirnių užkramtysiu – užmuš [degtinės] kvapą burnoj J.Balt. Česnako sultys užmuša nuodus rš. To žolė ažùmuša kviečius Dbk. ║ nugalėti kalboje, įtikinti: Savo žodžiu užmušė visus (susirinkime) Rk. ║ sulaikyti, užgniaužti, nutraukti: Jam ta žinia ùžmušė kvapą Brt. Kad tu prapultum, arielkos stiprumas! Kvapą ažùmušė Ktk. Šaltas oras dūką (kvapą) ùžmuša Rdm. Užmušė žadą Šts. 3. sutrenkti, užgauti (ppr. akį): Davė akmeniu, ùžmušė akį, ir daryk dar̃ žmogus ką nori tokioj darbymetėj Krok. Bene boba tau akis užmùšo, kad taip pamėlynavę Kair. Pakėlė galvą, žiūru – akys ùžmuštos, užmėlenavusios Krš. Kad būdavo kitas gavęs į antakį, sakydavo: antakiai užmuštì Smln. Baisus apledijimas, mačiau žmogų ùžmuštu paakiu Plt. | refl. tr.: Užsìmušė akį Klvr. Užsimušiu kojelę, pardildysiu padkavą TDrV116. ║ smūgiu, sutrenkimu padaryti: Na, ir gumbą tau ùžmušė Šk. | refl. tr.: Virto ant slenksčio ir kaktoj ragą užsìmušė Skr. 4. nukirsti silpnesnę kortą (lošiant): Atidaviau visus kozerius ir nebeturiu kuo užmùšti Jnš. 5. išmesti, išmušti į viršų: Atslenka per upę kokia tep kap i stubelė, net vilnį užmušė tep an kranto (ps.) Mrj. | refl.: Marių vilnys iki arti viršaus kalno užsimušė BsPI56. 6. Kkl, Trak, Rmč užkalti: Užmùšk skylę, kad paršai neišlįstų Lš. Ateina žiema, reikia užmùšt skliautas Trgn. Žumušk tvartinio duris, kad meitelys neišsimuštų Rod. Daržinės kampas reikia užmùšt lentelėm kokiom Skdt. Ėmė ir ažùmušė tos bačkos dugną Arm. Užmušo mietus, užkėlė vartus, neleido žmonių važiuoti LTR(Tl). ║ atitverti: Užmùšim [kertėje lentomis] Joną, ir tegu sau gyvena Lp. Kiaules reikėjo šalinėj užmùšti, dabar jau būtų meitelukai Brt. Žumùšk penimį, kad neskraidyt kur nereikiant Rod. ║ refl. užsidaryti, užsitrenkti: Sulindo vaikai į skrynę, viršus užsimùšo – ką nenuslopo Krš. 7. pradaužus supilti (kiaušinį): Užmušk kiaušinį kokį in petelnios ir pavalgysi KlbX133. 8. užkimšti, užtaisyti: Butelius reikia kietai užmùšti, kad alus neišsivadėtų Jnšk. | Užmušti su štempeliu pakulas (užtaisant šautuvą) Šts. ║ part. praet. prk. pilnas: Šieno du vežimai užmuštì sugrebota Al. Penkis ùžmuštus vežimus mėšlo išvežėm Lš. Čia kavalkas kelio – du kilometrai užmuštì Alv. užmuštaĩ adv.: Tę bus trys vežimai šieno užmuštaĩ Lp. Šieno užmuštaĩ šalinę prikrovėm Lš. 9. labai suvarginti, nukamuoti: Kur tu važiuosi per balas – arklius užmuši! Ar. Toks gaspadorius kaip tik paima arklį, ir ažumuša, lieka tik skūra Dgl. Užmùši arklį, tokiu oru važiuodamas Rs. Vargo ùžmuštas (labai suvargęs) Arm. Ažùmuštas, ažkultas, kurgi – vienas in (ant) tiek žemės Dbk. Jo arkliai žiemą vasarą užmušti Trs. Arklys ažùmuštas, nenori važiuot Str. | refl.: Su tais rąstais čyst užsimušáu Skdv. Tu užsimušì su tuo mazgojimu Kp. Argi būtų taip susenėjęs – darbais ažsìmušė, ir gana Ds. Anas amžinai nuo darbų užsimùšęs Ds. | Vis nėr kada – su tais darbais užsimušęs (labai užsiėmęs) J.Paukš. 10. refl. tr. užsidirbti sunkiu darbu; užgyventi: Vyras mušės mušės, o ką gi jis užsìmušė? Kp. ║ su vargu, per ilga įsigyti, pasiekti: Užsimušėm in gerų paukščių Dgl. 11. refl. vargais negalais, besiblaškant užmigti: Led ne led užsìmušiau, užsimigdžiau Ds. 12. part. praet. labai panašus į ką: Jis tai ùžmuštas tėvulis Al. ◊ kaĩp ùžmuštas kietai (miega): Miegojau kaip užmušta Pg. nórs užmùšk (užsimùšk) jokiu būdu: Nors tu ažmùšk, nieko nepadarysi! Mlt. Nor tu ją užmùšk, ji savo, ir gana! Rdm. O išeit, koc užsimùšk, nėra kur Rd. \ mušti; antmušti; apmušti; atmušti atmuša atmušė; damušti; įmušti; išmušti; paišmušti; numušti; pamušti; parmušti; permušti; piemušti; pramušti; primušti; razmušti; sumušti; užmušti

užmušti sinonimai