Kas yra užmigti? 1 užmìgti 1. intr. (tr.) R, K, Zt pradėti miegoti, pasiduoti miego veikimui: Per dieną prisilakstę, nuvargę, mes greitai užmigdavome P.Cvir. Vakar kai užmigaũ – kaip į vandenį įkritau (kietai miegojau) Ėr. Mano dar neùžmigta gerai, ir girdžiu – dega Rm. Jis pirmutinį miegą užmìgo Pn. Kap tik užmiegù saldų miegelį, sapne sapnuoju savo mergelę (d.) Brt. Aš ganiau žirgelį, užmigau miegelį Jnšk. Nei bluosto n'ažumìgęs BM7. Oi, miego, miego, miegelio noriu, kad aš užmigčio ben valandelę D35. Ir jis vėl užmigo ir sapnavo antrą kartą BB1Moz41,5. Kai kada neužmiengù visą naktį Rdš. Kai ažmiẽga, tai negali jo prikelt Ds. Šaly lango atsistojęs, užmiegtančio laukia LMD(Grz). Anas vienas ažmigtų̃be Aps. Nožumiegstąs SD189. ^ Nors dieną naktį neužmigsì, bet visiem neįtiksi Kb. užmìgusiai adv.: Ko taip užmigusiai (pamažu, kaip miegodamas) važiuoji? Ms. | refl.: Iš vakaro neužsimiñga Ėr. ║ intr. prk. nurimti, nutilti: Vėjelis pavargęs užmigo Žem. Didžiulis miestas tolumoj užmigo rš. Užmigo žemė. Tik dangaus negęsta akys sidabrinės Mair. Nurimusi jūra taip tyliai supa savo užmigusias bangas J.Balč. ║ intr. prk. pasidaryti nejautriam: Sąžinės da ne visai buvo užmigusios V.Kudir. ║ intr. ppr. part. prk. būti ištižusiam, apsnūdusiam, žioplam: Ne paiki, ne užmìgę žmonys Sg. Ans man pamerks – aš jau žinosiu, ką dėti: nebuvau nė aš užmìgusi Trkn. 2. refl. per ilgai miegoti: O tai, kaip mano užsimigta A.Vien. 3. intr. CII675 prk. numirti: Kad dėsiu, tai užmigsì an daikto! Lp. Daužkim, kad iš karto žumigt anys TDrIV190. Daug gyvena ik šiolei, nekurie betaig ir užmigo Bt1PvK15,6. ◊ amžinaĩ (Viẽšpatyje) užmìgti mirti: Jis taip trokšta užmigti šitam sodne, kur nors po medžiu, užmigti amžinai J.Bil. Senis Viešpatyje užmigo Ns1833,1. \ migti; apmigti; įmigti; išmigti; numigti; pamigti; pramigti; primigti; sumigti; užmigti; papaužmigti
užmigti junginiai
- kristi ir užmigti, negalintis užmigti, tuoj pat užmigti