nutilti reikšmė

Kas yra nutilti? nutìlti intr. J, Rtr, Š, BŽ22, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD1184, MitI315, N 1. pasidaryti nebegirdimam: Vieškely seniai nutilo ratų dardėjimas P.Cvir. Nutỹla tas kalvaratas LKT257-258(Grž). Orkestras nutilo rš. Netrukus nutilo giesmės Žem. Smuikai tau ir kanklys tur su gėda nutìlti K.Donel. Išsisklaidė karo dūmai, nutilo patrankos P.Cvir. Vos nutilsta stygų akordas, kai liepoje sušvilpia volungė V.Krėv. Po kaimus bernelių dainelės nutilo LTR(Lp). Vakarop viskas nutilo, bet ančiukas vis dar nedriso pakilti J.Balč. Vai, ir nutilsta visas pasaulis kaip apmiręs V.Krėv. | prk.: Nutilusios sienos, apleistos visų, be sargo, ginklų, be žmogaus! Mair. 2. R373, MŽ500, J, LL241 nustoti kalbėti, rėkti, verkti, triukšmauti ir pan.: Nutylu, nutilstu SD380, Sut. Aš nutiláu, jug sakei: – Ką tu beloji?! Trk. Nu i daugiau nė čiukšt, nu aš jau nutiláu Trk. Aš, kaip į svečius atvažiavęs, turėdavau nutìlti Plšk. Aš nutilaũ: ką tu su durnu! Mžš. Kai užriks, tai ji nutil̃s i nubėgs Jrb. Kad ką pasakyt reikia gero, jis vis nutỹla Smln. Nutil̃na susisarmatijusi, kaip užkerti Rdn. Nutilnì, i tum pasibaigia LKT158(Pkp). Jonuli, ko tu neiškenti šnekėt, nutìlk tu! Alv. Nutìlkiatav, o aš vieną kartą ka dėsiu, ka vel[n]ias atims! Trk. Ar nutilsi neamčiojęs! Grž. Kap ukteriu giesmę, visi nutil̃sta Rod. Geresnės jau nebgavai, geresnės neturi, ta i nutil̃tumi Trk. Ka gauna į tą ėdamąją, tuokart nutìlsta Trk. Kap tilo nutìlo ir ažumigo (d.) Arm. Ka numirsu, tik tada nutìlsu Pln. Kuo tolyn, tuo girtyn, kalbyn kalbyn – ir nutilaĩ Slm. Su sykiu garsiai atsidarė durys, ir šnekos nutilo kaip aguonas sėjant V.Kudir. Svečiai nutilo, nesuprasdami, kuo galėjo žmogų įskaudinti P.Cvir. Nutilk tuojau nežliumbęs, be tavo ašarų linksma! J.Balt. Nutilk su savo kankliais! V.Krėv. Varlės nenutil̃sta lig pačios nakties Dgp. Degužė nutìlsta [kukuoti], kap miežiai išplaukia LzŽ. Eglė čia nutyla tartum nebylė S.Nėr. Nuleidau eš mano veidą žemėspi ir nutilau BBDan10,15. [Kristus] kaip avinėlis nutilo ties tuo, kuris jį kerpa, ir nepražiojo nasrų savų DP147. | prk.: Ìštiesė rankas, lyg išmaldos prašydamas, akis stulpu pastatė, krykštelėjo kaži ką ir nutìlo (mirė) Upn. Sunkiai atsikvošėdami, jie lyg stengėsi suvokti, ką padarė amžinai nutilęs draugas A.Vien. ^ Nutìlo kai valgydamas Jrb. Nutìlo kap gert gavęs Prn. Nutìlo kaip mėsą valgydami Šmk. Nutilo tartum laumės juostą pamatęs LTR. ║ nustoti daug apie ką kalbėti, skelbti, sakyti ką: Kaži kodėl nutìlo i nebebuvo tų vaistų, nebegirdėjom Jnš. Taip viskas nutilo, mislijom, gal nebeparduoda jau Pč. O jokig apie tą šventą tokį išsireiškimą jo čionai teip nutilt musijam MP147. ^ Nutilo, kaip visų liežuviai sudilo LTR(Šll). ║ pasidaryti tyliam, neveikliam, nurimti: Palaidojo tą mergaitę ir abu nutìlo Lkč. Lakstė, ieškojo – dabar nutìlo; aš viena, bobiškas, ką padarysiu? Mžš. Jie norėjo priversti nutilti mąstytoją rš. Kai Perkūnas nutilsta, nuvargsta bevydamas, atsisėda kur atsilsėti, tuoj sėdas ir Straublys V.Krėv. | Ka vė[ja]s yra a lyti pradeda, ta varmai jau nūtỹla Lkv. | prk.: Bet dabar abejojimas jau nutilti tur Ns1843,2. Dėl to ir širdyj visos pajautos nutìlsta A.Baran. 3. LL261, Vkš nustoti siausti, šėlti (apie gamtos reiškinius, stichiją): Nutilsta, nurimsta SD377. Nutìlo lietus LzŽ. Vienu akies mirksniu viskas nutyla J.Jabl. Nutìlo ežeras Lkm. Biškilelį jau teip po pusnaktie [audra] nutìlo Lnk. Marė (jūra) nutilsta AA. Sako nutilsiant audrą A1883,281. Vėjai ir marios tuojaus siaust paliovė ir nutilo SPI267-268. Nutilo tada vėjas, ir buvo giedra didė Ch1Mr4,39. 4. prk. darytis mažai juntamam, silpnėti (apie skausmą): Kai nutyla dantį skaudėję, tai aš jo nejudinu Snt. Palengva skausmai nutyla, akis pabąla EncIX140. 5. prk. nustoti plisti: Žiemai stojus, maro liga biškį nutilo M.Valanč. Labiai vasaro[je] mirė pas mum žmonys, dabar nutìlo Mžš. \ tilti; aptilti; įtilti; nutilti; patilti; pertilti; pritilti; sutilti; užtilti

nutilti sinonimai