pritilti reikšmė

Kas yra pritilti? pritìlti intr. Š, NdŽ, DŽ1 1. pasidaryti ne taip girdimam, tylesniam: Kai kur [daina] pritilsta, kai kur dar smarkiau suaidi rš. Atrodo, kad visas miškas pilnas kažkokios gyvybės, kuri tik laikinai yra pritilusi rš. Pritilusį miestą lyg pasakoj užlieja nuostabi varpų muzika rš. Maža širdelė plakė dažnai, lyg pritildama sp. 2. kiek aptilti, apstoti kalbėti, triukšmauti, čiulbėti ir pan.: Tie vaikai pritìlo KzR. Ko čia įsikatėjai, pritìlk! Krš. Jis išsigandęs pritìlo – nustojo šnekėt Prn. Na, vyrai, moterys, ko pritilote? Ko pritilote, sveteliai? A.Vien. Švilpia švilpia tas kerdžius, vėl prityla… Ir vėl švilpia rš. Piršlys kiek prityla tik pasodintas už stalo rš. Net ir paukščiai, net ir tie pritilo rš. Šiltas vėjas lengvai atsidūsta – pajudina lapą, ir pritilsta griežlė rš. | prk.: Siela buvo be pajėgų, protas pritilo rš. ║ apstoti daug apie ką šnekėti: Seniai pritilo šnekos, gandai, spėliojimai J. Mik. 3. apstoti siautėti, šėlti (apie gamtos reiškinius, stichiją): Švystelėjo blanki saulė, pritilo vėjas rš. Lietus kąsnį pritìlo – možna važiuot Lz. 4. prk. aprimti (apie skausmą): Pritỹla dančio sopė, ir vėl Ds. \ tilti; aptilti; įtilti; nutilti; patilti; pertilti; pritilti; sutilti; užtilti

pritilti sinonimai