apstoti reikšmė

Kas yra apstoti? apstóti 1. tr. Q262, SD203, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, LL116, Rtr, Ser, NdŽ, Krž, Slm, Kp, Klt, Žln aplink sustojus, apsupti, apspisti: Žmonės jį ratu apstójo DŽ1. Apstójo iš visų pusių ir neleidžia žodžio pasakyt Jnš. Visi apstójo mane ir pradėjo klausinėtie Ds. Kur atsistodavo, tai vis pulkas jį apstódavo Krs. Po mišparų šventoriuje apstojo Petronę daug bobų Žem. Žąsys, apstóję lovį, geria Grž. Kumeliukai aplink apstotì [senių arklių, pasirodžius vilkui] Ėr. Keliai buvo apstóti [kariuomenės] Kv. Dabar apstoję ežerą turi, ir pasigaut žuvelės negalima LTR(Slk). Myl (vaišina) mane abiedvi apstojusios Sln. Tuojaus pakvietė kaimynus, apstojo klėtį iš visų pusių BsPII126(Srd). Mūsų namai apstoti sukilėlių! J.Gruš. Visa vienuolika vyrų apstojo stalą Ašb. Oi, tamsu tamsu ant dvaro, – totoriai dvarą apstojo LTsI84. O minės, laužą apstojusios, ne vien vaitojančių negailėjos, bet dar gėrėjos tuo, jog mažinas neprieteliai pasaulės M.Valanč. O ir apstójo pulkas seselių tą baltą gulbinėlį JD239. Apstõs tave dieverėliai, jau ne tikri brolužėliai, nusegs tavo vainikėlį JV901. Ir išejo dvi mošytės, ir apstojo mane jauną RD117. Ir anys uždegė žiburius, ir apstojo ją iki jai iškakus BBJdt13,16. Žydai tada apstojo jį ir tarė jop Ch1Jn10,24. | prk.: Čia berželiai kaip meldai Pašlavį apstóję A.Baran. ║ intr. sustoti ratu: Aplinkui kiškio apstój[o] aves LKKXI224(Trak). Mažiukai, apstóję į rundą, klausos Stl. Dėk an stalo, i valgykiam mas apstóję Lk. Kai atėjau, jau buvo aplink duobę apstóję – nė arty nelindau Jrb. Apvertėm tą vežimą apstójusios visos Upn. Sargyba apstójo iš miško pusės, ka anie jau negautų išbėgti Vž. | refl.: Svečiai apsistojo aplink stalą rš. 2. tr. H, H160, R, N apsiausti, apsupti, apgulti (norint užimti): Jeruzalemas bus (apguldytas) apstojamas BBZak12,2. Apstoju, apgulu miestą MŽ79. Paliauju apstojęs miestą R35. Jau mūsų dvarą vaiskas apstojo LTR(Ktv). Vokietis (jų kariuomenė) iš visų pusių apstótas Ėr. 3. tr. apipulti, užpulti: Vilkai apstójo, aveles pjauna LKT318(Avl). Miške apstójo, atėmė laikrodį Sd. Apstójo karveliai, baigia stogus nudraskyt Slm. Varnos apstójo viščiukus: nuvarau, ir vėl [puola] Lel. Apstójo žąsinas, nebžinau, ką daryt Žg. Kartais apstója vagys (vagiliaujančios bitės) ir kitas išpjauna Sk. Apstóję šeši vilkai bitę pjauna (ps.) Ml. Šunys apstojo mane BPs22,16. ^ Apstojo kaip varnos vanagą Jnš. Apstojo kap čebatas vyžą KrvP(Vs). ║ įkyriai prikibti: Apstójo vaikai motyną ir išviliojo piningus Krš. Kiek ans be reikalo liuob apstós muni! Trk. Tu čia nu pat ryto muni apstójai Eig. ║ raginti, spausti: Visi jiej [sūnų] apstój[o], kad eitų mokytis Rud. ║ tr., intr. LL164 apspisti: Ka apstójo bitys – pilni plaukai, pilnos tos kasos apaugę Mšk. Apstójo bitys, nebgaliu beatsiginti Všv. Tik pradeda vyšnios sirpt, jau špokai ir apstója Škn. Gyliai apstójo aplink karves Pb. Apstójo vapsos, nustojęs krapštos Dglš. Bimbalai karves apstójo Tt. ║ įsiveisus apipulti, apnikti: Kirmėlės apstójo kopūstus Švnč. Kenkėjai dažnai apstoja medelius rš. Bulves buvo apstójęs koloradas Antz. Kandys drapanas apstójo Ps. Nėra katės – pelės apstójo Rk. Utėlių apstotà mergaitė buvo Dglš. 4. tr. JI87, Dg pritapus užvaldyti, apsėsti: A vel[nia]s apstójęs y[ra] – nutilkiat! Trk. Aną jau negeroja apstójo Šš. Ar velnias jus apstojo taip ilgai kirmėti?! Žem. Ar velnias jį apstojo – nei prieiti, nei prakalbėti KrvP(Pln, Krtn). ^ Vaikščioja lyg apstótas Jnš. 5. tr. smarkiai apimti, prispausti (apie ligas, nelaimes ir pan.): Visą šeimyną ligos buvo apstóję Krs. Slopulį turiu, dar slogos apstojo, yr tikra liga Šts. Sušalau, tai dar gerklę apstójo Alv. Apstójo kaklą, tai jau trečia diena nepašneku Rdm. Sušlapau, sušaliau, kad apstójo kosulys! Škn. A tavi kaškis (niežai) ir yr apstójęs, ka teip vis kasais?! Škn. Nervai buvo apstóję (buvo šiek tiek pamišęs) Žg. Regint ant kito daugelį karpų, nereikia stebėtis, nes patį karpos apstos TŽIII372. Jei mesi ką šluota, piktšašiai apstos Ds. Nemuškie katės diržu – votys apstos Švnč. Bėdos apstójo, visas valgis stovi (nebėra apetito) Dglš. Kas čia par nelaimės apstójo mum? Krs. Ot, apstójo koki snauduliai, miego noris, ir gana Rod. Buvo apstotì skolų Dglš. 6. refl. Q85,508, R67,296,341, MŽ89,395,456, M, L, Š paliauti (eiti, važiuoti, riedėti ir pan.): Bevažiuodamas apsistojo N. Apsistók, žmogeli, pavežk! Klk. Tas jo arklys stakt ir apsistojęs ant vienos vietos ir nebeeinąs Sln. Apsistojo patrakę arkliai, bo nebturėjo vietos toliaus betrėsti P. Apsistó[ja] anudu, pryriša arklius Žeml. Apsistójo mašina, Viešpatie muno, nu nebeita, ir gan! Vž. Išeinu į kelį – apsistóję belauką Varn. Aš i veizuos apsistójusi Dr. Parvažiuojant anie apsistójo pri to paties upalio Brs. Kur ana (kalaitė) tau lėks tiesiai: pri kiekvieno kadagio apsistó[ja] (ps.) Gd. Užlipęs gonkelin, senelis vėl bailiai apsistojo, nežinodamas, kur dėtis J.Bil. Atvažiavo kaži kas ir apsistojo prie durų Žem. Patraukė pavadį, ir todėl meška apsistojo, ir neis toliaus Rp. Adomas kai valgė, jam kąsnis kakle ir apsistojo Sln. O kada eidamas vis kamuoliukas apsistos, tu paimk ir į kišenę įsidėk ir eik ing tus namus DS148(Vdk). Apsistojo ugnis prie tvoros Rokytų daržo TS1900,1. Reiks tau bėgtie vieškelėliu, apsistótie prie vartelių DrskD49. Prieš pakalnę risčia jojau, pakalnelėj apsistojau KlvD41. Kaip pribėgsi upelį, apsistóki, žirgeli, tę pagirdysiu JV16. Kur tas žiedas apsistos, ten sesutė marčia stos LTR(Blnk). Ir anys apsistojo žemai pas kalną BB2Moz19,17. Kurie jį (karstą) nešė, apstójos DP336. O Jėzus apsistojęs pavadino juos ir tarė: ką norite, idant padaryčia jums? BtMt20,32. ║ MT45 likti vietoje, nebesileisti žemyn (apie saulę): Saulė turėjo apsistoti kiek hadinų BPII99. Kad tas darbas nebuvo dar pabengtas, o vakaras prisiartino, Jozuė liepė saulei apsistoti S.Stan. ║ privažiavus tam tikrą vietą, kurį laiką pastovėti: Rasintais i čia apsistós autobusas Tl. Šiauliškis traukinys apsistó[ja] Tl. Ar nežinai, kurioj čia vietoj garlaivys apsistójo? Skr. 7. refl. tr. sustojus pastatyti: Aš kumelę apsistojau žydų jepkė[je] Šts. 8. refl. paliauti veikti (apie mechanizmą): Laikrodis apsistójo – išejęs y[ra] Dov. Paeina [televizorius] kokią pusę valandos i vėl apsistó[ja] Trk. Ar sustabdei girnas, ar pačios apsistójo? Vkš. ║ paliauti funkcionuoti (apie organą): Širdis apsistójo, ir turėjo mirt Pgg. Širdis apsistójo, i negyvas Vdk. 9. intr. liautis, baigtis, aprimti (apie lietų, sniegą, vėją, šaltį, skausmą ir pan.): Mažu apstõs kap nors lietus Kt. Gal vėjas apstõs? Jon. Bet jokios pagelbos, mato, nėra – vėjas neapstoja BsPIV60(Brt). Vakar buvo apstójęs šaltis Klvr. Kai pradėjau tas pročkas gert, tai ir apstójo kosulys Pbs. | refl.: Jau ir lietus apsistójo PnmA. Apsistós sominis, būs žuvies daug Plng. Šaltis apsistójo Vkš. Kaip ana išgėrė [vaistų], ir apsistójo tas skausmas Klk. Ka karas apsistõtų, brolis pareitų Gs. Ištraukus piningus iš kokio krašto, prekyba apsisto[ja] S.Dauk. Apsistojo jam viduriai (nebeviduriuoja) Pš. Visas kultūros gyvenimas tarsi apsistoja Vd. 10. intr. R215, MŽ287 baigti, paliauti ką daryti: Bėgt dar bėga [kraujas], bet nebe teip smarkiai – apstójo Srv. Kai apstõs kraujas bėgt, tai tadum pridėsi gyslalapį Jnšk. Gal apstõs dantį skaudėt ben biškį Sv. Skausmai apstóję badyt buvo ir vėl pradėjo Adm. Jau kadai sopa ir vis da neapstója Ds. Apstójo lyt, eisim prie bičių Jrb. Kai apstos kiek snigę, miškan važiuosme Mlt. Apstójo svečias valgyt, iš pirmo daug valgė Dglš. Kiaulės apstójo ėst Ds. Apstó[jo] anas vartyties i pamirė Tvr. Apstójo sėt dobilus Jž. Apstók tokius niekus daręs! Plv. Apstók girtis, vis tiek nepatikėsiu Plv. Tos aukos ir visai apstos plaukusios LTII136. | refl.: Jis apsistójo dirbęs K. Arkliai apsistójo bėgę KII375. Jis bekalbėdamas (jis kalboje) apsistójo KI3. Tačiau šičion kalbėjęs apsistósiu KI3. Jis apsistójo giedojęs KBI57. Ačiuo, kad dainiavai, bet dar dideliau – kad apsistójai (juok.) Slnt. Užkūrensu, gal apsistós dantis skaudėti Krš. Apsistójo galva skaudėti Kal. Gal apsistójo gerti, gal į protą parejo? Rdn. Kaip jau nestipra sveikata, apsistóji dirbusi Nmk. Ana apsistójo mun pirkti tus vaistus Akm. Tu apsistók ėdusi – nusipenėjusi esi KlvrŽ. Eilelę parskaičiusys, tujaus apsistokiat M.Valanč. Radusies pagadai, reik apsistoti klostyti tabokus į popužus S.Dauk. ║ nurimti, apsiraminti: Apstók, vaikeli, ba gausi diržo! Alv. Sakau aš jai apstóti – neklauso, ir tiek Prnv. Neverk, apstók – dar galvelę sopės! Vlk. Pykau, dūkau, dabar apstójau Adm. Apstók! Kam prieš seną tėvą tiek daug kalbi! Alvt. Apstók tu su savo dainom, nusibodai iki gyvo kaulo! Gž. | refl.: Jis apsistos ir tavęs paklausys Ašb. Apsistok tu su ta merga. Jei ne, gausi į dantis! Dr. Kurie verkė ir giedojo – visi apsistojo (d.) Krtv. ║ refl. supykti, užsispirti: Netiko žodis – tuoj ir apsistója, tyli tartum žemė Brž. Nepykdyk – apsistõs, ir nebeis dirbti Brž. 11. refl. pasidaryti pastovesniam, nusistovėti, aprimti: Dabar gerai gyvent, jau apsistó[jo] gi gyvenimas Dsn. Įpusėjus spaliui, orai apsistoja V.Bub. 12. refl. R236, MŽ315, KŽ atvykus pasilikti kurį laiką, laikinai apsigyventi, įsikurti: Apsistoti kame iki laiko, stovėti I. Kai jis (J.Jablonskis) Vilniuj apsistodavo, tuoj rinkdavosi žmonės pasitarti kalbos klausimais J.Balč. Pas brolį laikinai apsistójau Ll. Nuvažiavo į nepažįstamas vietas, nu ir apsistójo parnakoti Als. Įsprukom į mišką, i gan, apsistójėm miške Lž. Jei nori, kad busilas apsistotų lizde, įkišk ten diemedžio šaką MTtI67. Kaži kumet ponas, nuvažiavęs į Telšius, apsistojo pri savo prieteliaus M.Valanč. 13. refl. Sut, Š nukreipti dėmesį į ką vertingą, svarbų: Iš pradžių galvojęs buvo kitonišką pirkt, bet apsistójo ant šitos Krs. Pokalbis apsistojo ties šia dabar visiems labiausiai rūpima tema V.Myk-Put. 14. intr. KŽ apsiimti ką dirbti. | refl.: Gimnazijos mokintoju apsistojęs A1883,274. 15. intr. nugulti, nusėsti nuosėdoms: Tie miltai apstója ant dugno, švarūs švarutėliai pasidaro Upn. | refl. DŽ, Krn: Nedrumsk vandenį – spėjo apsistót, ir vėl sudrumsi Dkš. Kai vanduo apsistója, nebetoks drumžlinas palieka, tai gali ir iš griovio atsigert Jnšk. 16. refl. išsilaikyti, išlikti: Nopsistos pikti tarp gerųjų KN2. Ir namai, jei patys tarp savęs būtų perskirti, neapsistos anie namai BtMr3,25. Jeigu teisinykas vos bus ižganytas, ogi piktasis ir nuodžiotas žmogus kur apsistõsis (pasirodys)? DP14. O jeigu ir šėtonas perdalijos prieš save, kaipo apsistos jo karalystė? Ch1Luk11,18. \ stoti; antstoti; apstoti; atstoti; dastoti; įstoti; išstoti; nustoti; pastoti; perstoti perstoti; piestoti; prastoti; pristoti; sustoti; užstoti

apstoti sinonimai