Kas yra tarsi? 1 tar̃si prt. DŽ, NdŽ, KŽ, tarsì Š; I, M, L 1. lyg, tartum (reiškiant netikrumą, abejojimą): Eglė susimąsčius, tarsi ko liūdna S.Nėr. Jūra nejuda, tarsi kažko laukia rš. Jis tarsi vis kažkuo rūpinasi, kažkur skuba, o iš tiesų nieko neveikia V.Myk-Put. Valandai praslinkus, įejo pri jo kaži koks tarsi pusponis ir pradėjo aną kalbinti M.Valanč. 2. lyg, tartum (atmetant kieno abejonę, nepagrįstą tvirtinimą): Tarsi negausiu jaunesnio? Žem.
2 tar̃si conj. DŽ, NdŽ, KŽ, Sr, Kl, tarsì Š, NdŽ; I, M, L, Rtr kaip, lyg (žymint lyginamuosius santykius): Pražilę ąžuolai, šimtais metų savo amžių lykuojantys, savo barzdotomis šakomis tarsi viens kito karšatę ramstantys S.Dauk. Eina sau liksmai, tarsi iš naujo gimę P.Cvir. Nesuprato gerai Joniukas, ką tai visa reiškė, bet ir jo mažą širdelę tarsi replėmis kas krūtinėje suspaudė J.Bil. Namo likučiai degė pačia kaitriausia liepsna, tarsi didžiulis gerai sukrautas laužas J.Gruš. Kaimas buvo tarsi išmiręs rš. O visokios šmėklos, tarsi pragaro dvasios, lakstė aplinkui baisiausių nebūtų žvėrių pavidalu J.Bil. Jis sėdėjo tarsi ant adatų rš. Taip ir eina laikas, tarsi lėkte lekia Pč. Ateidavo laimė, ir vėl jos tarsi nebūta E.Miež. ║ sudėtinio jungtuko dėmuo: Taip man atsidavę, kaip tarsi vištos nuo lentos grūdus rankiotų G116(TP1881,12). ◊ tar̃si į bùbiną mùša daug, plačiai šneka, kalba: Jie (lenkai) vien save gyrėsi, kitus žemino ir tarsi į be galo didelį bubiną mušė ir tebemuša (po Žalgirio mūšio) LTII392.
tarsi junginiai
- tarsi nepažindamas, tarsi nieko nėra
- Tarsi danguje (filmas)