Kas yra skelbti? 1 skélbti, -ia, -ė K, DŽ, skel̃bti; H161, MŽ, R, I, Sut, N, M, LL210 1. tr. viešai pranešti: Teismas skelbia sprendimą rš. Skélbti karą NdŽ. Trūbai kareivių vainą skelbia S.Dauk. Diktorius skelbia paskutines dienos žinias rš. Skélbti naujieną visai apylinkei NdŽ. Niekas neskelbė tostų rš. Tėvai, motin, sako, ateinantį sekmadienį skelbiu jūsų dukters Katrės ir Petro Balsio užsakus V.Myk-Put. ║ tr., intr. duoti žinią, informuoti: Ne ten niekas buvęs skelbą̃s, ne ten niekas būtų tyrinėjęs Krtn. Senovės raštai skelb, jog lietuvių kalnėnų ir žemaičių giminė̃s yra buvusi lopišiu Indų žemė S.Dauk. Garsas šunų lojančių, sklydurdamas par medes, skelbė jam ir kitus susiedus tenai giriose teip pat gyvenant S.Dauk. Gaisro pavojus skelbiamas garsiniais signalais rš. Angelas švents piemenimus, pekų ganantiemus,… skelb karalių gimus Mž193. ║ tr., intr. viešai sakyti ar rašyti, kalbėti: Tarybinis teismas aiškiai ir atvirai skelbia ginąs darbininkų ir valstiečių valstybės reikalus (sov.) sp. Kalbu apie visus darbus tavo ir skelbiu apie darbus rankų tavo Mž479. | refl.: Butkų Juzė … skelbėsi rašąs pirmiausia kaimui rš. ║ tr., intr. LKKXV300 pranešti ką spausdintu tekstu, skelbimu: Jie skel̃bė parduot savo vietą Jrb. | refl.: Žinai, parduoda savo ūkį. Jau kelintam numery skelbiasi P.Vaičiūn. Varžytinės skélbėsi daug metų Nm. Kas į laikraščius skel̃biase (nori susipažinti per laikraščių skelbimus), žinok, atlikus nuo visų Jrb. 2. tr., intr. skleisti kokią žinią, plačiai pasakoti: Kam tu skélbi nereikalingam, t. y. platini kalbą, apsakai J. Armijos vadovybė skélbė vieną laimėjimą po kito Plšk. Ne visa, kas kieno tariama, yra tuoj skelbtina J.Jabl. Ir tokį savo neišmanymą patsai visam svietui skélbia APhVII128(A.Baran). Skélbia ji visiems apie savo nelaimę NdŽ. | refl. DŽ1: Kad būtų pritrūkęs duonos, skélbtųsi NdŽ. 3. tr. publikuoti, spausdinti: Skelbdamas tautosaką, Daukantas siekė parodyti ją kaip grynai nacionalinį meną rš. | refl.: Tie garbingi ponai, smarkūs užtarėjai, ką per „Aušrą“ skelbias, duodas jums pažyti A1885,3. 4. tr. Plšk skleisti kokias idėjas, pažiūras, propaguoti: Juk esą Galilėjus teisingai skelbęs, jog žemė sukas, o ne saulė Blv. Atvykusys iš prūsų netikėlių kunegai skelbė po visas puses naujį Kalvino ir Liuterio mokslą M.Valanč. Aš neatvykau čion iš Flandrijos krašto meilės skelbti V.Krėv. 5. tr. pareikšti ką kuo esant, kuo skiriamą, kuo pripažįstamą: Skélbti karalium NdŽ. | refl. NdŽ. 6. tr., intr. reikšti kokią nuomonę apie ką, vienaip ar kitaip atsiliepti: Jis gerai skélbiamas KII137. Apie mane negerai, negražiai skélbiama KII82. Jį žmonės peikia, jis piktai skélbiamas KI525. Jušką dideliai jau ten skélbė, ka ans išsiperinęs tą kauką jau Krtn. Jog jus visi pagonys palaimingus skelbs BBMal3,12. ║ tr. prastai atsiliepti, apkalbėti: Ta mergė buvo skelbamà, negero buvo garsmo Lnk. Sunku man buvo klausyti skelbiant jauną vaikiną V.Piet. 7. tr. garsinti, šlovinti: Skelbamas daktaras Lnk. Nasrais savo skelbsi Jėzų VlnE144. Visi gerieji … žmones ją gerbia ir skelbia DP506. Galybė ir gėrybė Dievo tur būt skelbtà ir garbinta DP320. Tie, kurie ant žemės nor būt skélbiamais, ne teip pigai tuos įrašo ing knygas gyvatos amžinos DP270. | refl.: ^ Skélbas (didžiuojasi) terba pryš maišą, nors abu tušti Šv. ║ intr. garsėti: [Bažnyčia] senų amžių Rymo … visados ir visur skelbė krikščionystėj DP460. Tarp pahonių turėjo skélbt tikėjimas apie Christų DP466. | refl.: Stebėjos tad …, jog tai, ką tikėjos, idant tiektai patys vieni žinotų, teip platinos ir skelbės tarp žmonių DP50. 8. tr. reikšti, rodyti, liudyti: Junt jo širdis linksmybę, jo balsas teip pat skelb linksmybę S.Dauk. ║ refl. būti juntamam, ryškėti, aiškėti: Tautos pobūdis skelbiasi iš kalbos Vd. Pasalas sutarimas su neprieteliais ūkės kas diena aiškesniai rodės ir skelbės S.Dauk. Skélbas (iš lojimo aišku), ka šuo y[ra] Yl. 9. refl. duoti save pajusti, rodytis, reikštis: Vos tik atskridusi, volungė plačiai skelbiasi savo maloniu garsiu švilpimu T.Ivan. Klausykias, titis (apie perkūną) skelbas S.Dauk. Vadino tokias dūšias vėlėmis nu to, jog vėlai naktį teskelbės ir baldės S.Dauk. ║ išsiduoti kur esant: I tas vaikinas išsigandęs negalia beskelbties Jdr. ║ stotis kieno akivaizdoje, prisistatyti: Jokūbo sūnai, antrą atvejį į Egiptą atvykę, skelbės pri Jūzupo M.Valanč. \ skelbti; apskelbti; atskelbti; įskelbti; išskelbti; nuskelbti; paskelbti; praskelbti; priskelbti
2 skel̃bti, -ia, -ė žr. skalbti 1: Moterys skel̃bė rūbus palei balą Krn. Skel̃biamąją mašinėlę pirko Dgč. Tur savo drapanas skelbti BB3Moz11,25.
skelbti junginiai
- (pa)skelbti, atvirai skelbti, atvirai skelbti/pareikšti