garsinti reikšmė

Kas yra garsinti? gársinti, -ina, -ino Ds, garsìnti (-ýti), -ìna, -ìno Š 1. tr., intr. skleisti garsą, duoti balsą: Šoviau in mūrelį, garsinau dvarelin, kad išeitų mergelė BsO171. Laikrodis garsino pusvalandžius ir valandas rš. | refl.: Šuva už durų garsìnas brazdindamos, kárdinas, t. y. nora, kad jįjį išgirstų, girdėtų, neužmirštų J. Rėksmas garsinosi po daubas ir miškus rš. 2. tr. duoti žinią, skelbti: Garsina rytą vasaros saulėtą pragydę sodžiuje gaidžiai S.Nėr. Laikraštis garsina pirmūnų darbo metodus (sov.) sp. Laisvę aš ėmiau žiauriais laikais garsinti rš. Pradėjo aną gársinti po visą sodą Als. Kaimynas ėmė garsýti, kad parduoda namus Skr. Nor jam uždrausti garsinti ir skelbti tą mokslą srš. Kurį niekas nešlovina ir negarsina prieš svietą Sz. | refl.: Jau ji nesigarsìna, jau jos nebėr gyvos Skr. Gársinas, kad didelį kraitį duos Up. Kam gársinas, kad mušė Dr. \ garsinti; apgarsinti; įgarsinti; išgarsinti; pagarsinti; pragarsinti

garsinti sinonimai