Kas yra liežuviai? liežùviai sm. pl. (2) piktos kalbos, apkalbos, šmeižtai, paskalos: Žmonių liežuvių nereikia klausyti I.Simon. O tų liežuvių – ausys linksta Žem. Jurgienė visiems yra širdį paėdusi savo liežuviais Blv. Per liežuvius jauni broliai negalėjo grįžti namo V.Piet. Žmonės piktus liežuvius skleidė rš. Visokie liežuviai, kad tu žinotum, aplei tave eina Vkš. Iš jų gryčios visi liežuviai išeina Krk. Nespėjai pajudėti, o liežuviai jau ir eina LTR(Pp). Nenoru nėko pasakoti, po tam tik liežùviai Krš. Liežuvnykė – laksto su liežùviais Pc. Čia teisybės nė žodžio – tik žmonių liežùviai Ėr. Dikčiau skausta nu liežuvių, nekaip nu botegų VP12. Vai, tai meilus bernelis, vai, tai ramus dvarelis, tik per žmonių liežuvius jau reikia iškeliauti Smn. ◊ liežuviùs darýti (padarýti, prisidìrbti, láidyti, maišýti, nešióti, suvèsti) liežuvauti, apkalbėti: Ar neužteks tau liežuvius laidyti! Up. Prisidìrbo visokių liežùvių, bijo daba ana ir žmoguo pasirodyti Vvr. Pačios daro viena ant kitos liežuvius i pačios pyksta Kv. Nežinau, kas čia tokius liežuviùs galėjo padarýt, dabar ma[n] gėda ir žmonims į akis pasirodyt Jrb. Ta boba pratus apkalbėti, liežuviùs maišýti Alk. Ji daugiau darbuodavosi ir nemaišydavo liežuvių Žem. Visur valkiojasi, visur liežuvius nešio[ja] Krkl. Suvedė liežuvius Rmš. liežùviais apsikélti apkalbų prisirinkti: Liežuviais apsikėlus ir sėdi kaip velnias ropėse, niekas nė nekalbina Sml. liežùviais apkráuti rš. apkalbėti.
liežuviai junginiai
- Dešiniaakiai jūrų liežuviai, Kairiaakiai jūrų liežuviai