priešas reikšmė

Kas yra priešas? 1 príešas sm. (1), príešai pl. (1) Š 1. nedraugiškai nusiteikęs, trokštantis pikta žmogus: Po šio ginčo jie pasidarė príešai DŽ. Mirtis sutaikė abudu nenumaldomus priešus V.Myk-Put. Jau príešas tavo galą gavo Ūd. Aš jį per príešą laikau BŽ144. Žinoki, aš karalių priešas vis buvau ir būsiu Vd. Laikyk liežuvį už dantų – mažiau priešų turėsi LTR(Srd). | Kur tik eisit, ten save atrasit, tas baisiausias priešas Žem. Pavojingiausias priešas yra žmogus pats sau LTR(Srd). ^ Geriau šimtas draugų, negu vienas priešas LTR. Mažiau kalbėsi, mažiau priešų turėsi Btg. Būk atsargus su priešais ir ne per daug atviras su draugais KrvP(Krsn). Dieve, apsaugok nuo draugų, o nuo priešų patsai apsiginsiu! LTsV252. Kas greit naujus draugus giria, tas paskui iš jų priešų turi TŽIII381. Kiekvienam savo priešas baisesnis LTR. Kas skuba, sau priešas TŽIII383. 2. pl. nedraugiškos, užpuolusios šalies kariuomenė: Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus ir priešų sulaužė puikybę Mair. Žemaičiai nutarė geriau sudegti, negu gyvi pasiduoti į savo kerštingų priešų rankas A.Vien. | sing. col.: Meskim dalgius, imkim kardus, eisim priešo vyti LTR(Kpč). Priešas buvo nublokštas rš. 3. priešingų įsitikinimų, priešiškų interesų žmogus: Liaudies príešas DŽ. | col.: Lietuvos darbo žmonių mūšiams prieš klasinį priešą sėkmingai vadovavo komunistų partija (sov.) sp. 4. tai, kas kenkia, daro žalą: Nacionalizmas yra marksizmo priešas (sov.) sp. Vienas žiauriausių mūsų pažangos priešų yra biurokratizmas rš. Jo didžiausias príešas – degtinė DŽ. Šaltis – svarbiausias sodų priešas rš. 5. kas ką smerkia, laiko žalingu, blogu: Rūkymo príešas DŽ. 6. plėšikas, piktadarys: Pastiko [kelyje] juos príešai i nušavo Str. 7. scom. priešgina: Kad i vaikas mano, ale toks príešas Žg. 8. priešprieša, priešybė: Taip sakomam šitam skaitvardžiui (pirmas) priešas yra paskutinis A.Baran. 9. kas nors priešiška, nepriimtina (?): Jeigu ant mūsų pripultų persekiojimas aba kas toktai priešas, idant tuo nieko nepažeistumbims MP34. ◊ príešą kélti (statýti) priešintis: Darbinykai príešą kẽlia, pakė́lė Jnšk. Jie vis príešą stãto Jnšk.
2 príešas sm. (1) priešakys: Nusisegė kailinius nuog pečių, i, kai vilkas in jį šoka, tai vis iš príešo ka[i]liniais nuog save [dengiasi] Vlk.
3 príešas sm. (1) žr. priešava: Čebato príešas Rm.
4 ×priẽšas (l. pryszcz) sm. (2) K; R248, MŽ, N dėmė, žymė odoje, apgamas: Įdegęs priẽšas (nudegimo žymė) KI255.

priešas sinonimai