svaigulys reikšmė

Kas yra svaigulys? 1 svaigulỹs sm. (3b) K, Š, BŽ19 1. N, M, LsB487, L, Rtr, Ser, NdŽ, KŽ, Stl, Šk, Ln svaigimas, sukimasis (galvos): Paralyžinis svaigulỹs MedŽ286. Užėjo toks svaigulỹs galvos! Grnk. Kaip mun suėmė čia svaigulỹs po galvą Varn. Svaigulỹs įsimetė į galvą Kv. Ūžt – nuejo svaigulỹs par galvą Vkš. Svaĩgulį turiu į galvą Pgg. Kai užvalgau, į galvą puola svaigulỹs Vlkv. Aš pasigavau (pasitaisiau), ale svaigulį pasilaikiau Smln. Jaučiu svaĩgulį – gal jau susirgsiu Sb. Argi tau svaigulỹs nebuvo apsukęs galvos? BM186(Pš). Aš priegtam esmi galvos svaigulį įgavusi Kel1865,32. Stovint prie kokio stataus krašto, žmogų dažnai svaigulys apima Vd. 2. apsvaigimas: Ji apsvaiginta kanapėmis, ir tas svaigulys visai praeis J.Balč. Pats ponas Skrodskis grimzdo į malonų svaigulį V.Myk-Put. | Laimės, meilės svaigulỹs NdŽ. 3. žr. svaigalai: Ant to svaĩgulio niekas nepyksta: i kunigai, i ponai – visi geria Lnkv. Duoda svaigulių̃ Ppr. 4. J pamišimas, pakvaišimas: Davatkystė, negerai suprasta, įvaro į galvą svaigulį V.Kudir. 5. Vj kaitulys (avių liga): Avių svaigulỹs Skm.
2 svaigulỹs, -ė̃ smob. (3b) NdŽ kas apsvaigęs, apkvaitęs: Kurs svaiguliúo[ja], tas svaigulỹs J.

svaigulys sinonimai