švęstas reikšmė

Kas yra švęstas? švę̃stas, -à adj. (4) 1. KŽ bažn. pašventintas, gavęs religinio šventumo prasmę: Žvakė švęsta SD139. Uždegė švę̃stą žvakę Žr. Viera popiežiaus per šventųjų įvadinimą, per atleidas, per vandenį švę̃stą … tūlas ligas pasveikina DP228. Lakunka su vandeniu švęstu J. Švęstas vanduo SD401. Su verbe krapydavo karves švęstù [v]andeniu Ad. Liepdavo išgert burnelę švę̃sto vandenio, ka velnio nesutiktum Sk. Žmonys pula kaip sudegę pri to švę̃stojo vandens Všv. Pelenai švęsti SD275. Tvartus išrūkia žolynais švęstais, kur Devintiny švenčiami LTR(Brsl). Prisakyk, ka neišspjautų švęstõs druskos – didelį krikštys Krš. Reikia an durų švęstà kreida kryžių padaryt Ker. ^ Bijo kaip velnias švęsto vandens Škn. 2. žr. 1 šventas 2: Tokiam (girtuokliui) nieko švę̃sto nėra Krš. ^ Kaip tokius velnius i švęstà žemelė nešio[ja]! Krš. 3. žr. 1 šventas 3: Tas akmuo tuščiu viduriu – gal švę̃stas DūnŽ. Klebono šunelis, rokuo[ja], i švęstõ[je] vieto[je] vaikščiojąs Jdr. Švęsti Lietuvos medžiai nejautę nuogalio: rausvasai žiemos lapas sulaukdavęs žalio A.Baran. 4. žr. 1 šventas 5: Visi tokie, nėr ne vieno švę̃sto DūnŽ. Švęstų̃ nebė[ra] – visi velniais išvirto Rdn. 5. žr. 1 šventas 9: Eš švęstas būsiu ant tų, kurie manęspi artinasi BB3Moz10,3. ║ Nedirbsi – neturėsi: švęstà dvasia neprineš, nesvajok Krš. 6. žr. 1 šventas 11: Su kokiuo nobažnumu rinko anas švęstas relikvijas kūno ir kraujo jo DP55. 7. žr. 1 šventas 12: Jei jau švęstù esi pasidėjęs, turi neduoties (nešėlti) Krš. Švęstì jiejai buvo žmonys Grd. Švęstìms žmonims valnu vogti i maluoti (iron.) Krš. 8. žr. 1 šventas 14: Ne prasčios, ne švęstõs [dienos] nebė[ra], tik visi dirba, plėša Krš. ◊ kaĩp švę̃stas ramiai, tyliai (sėdi): Nupliekčiau su rykšte, sėdėtų kaĩp švę̃stas DūnŽ.