Kas yra tarnybinis? tarnýbinis, -ė (1) Š, DŽ 1. LL229, GŠ17, KŽ susijęs su tarnyba: Išvyko tarnýbiniais reikalais rš. Tarnýbinė pareiga NdŽ. Tarnýbinė paslaptis LTEXI179. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi rš. Tarnýbinis nusikaltimas NdŽ. Tarnýbinis laipsnis NdŽ. ║ skirtas tarnybos reikalams: Tarnybinė instrukcija rš. Atpažinti asmenį pagal kvapą gali tarnybinis pėdsekys šuo LTEVIII282. 2. skirtas tarnybą einantiems darbuotojams: Tarnybinės durys rš. Jau visai sušalę įpuolam į statybininkų tarnybines patalpas rš. 3. einantis kokias pareigas, turintis tarnybą: Pagrindinė didžiojo kunigaikščio valdžios atrama buvo nuolatinė kariuomenė, įvairūs kunigaikščio tarnybiniai žmonės ir iš dalies bajorų sutelktieji laisvieji valstiečiai rš. Tarnýbiniai bajorai LTEXI179. 4. lingv. rodantis sintaksinius sakinio dalių tarpusavio santykius: Tarnybiniai žodžiai nieko nepavadina, yra nekaitomi, dažniausiai darybiškai neskaidomi, patys vieni sakinyje jokių sintaksinių funkcijų niekuomet neatlieka rš. Stiliaus gyvumo požymis – nuosaikus tarnybinių žodžių vartojimas rš.
tarnybinis junginiai
- tarnybinis šuo