Kas yra pareiga? 1 pareigà sf. (3b) K, Krtv; R277 tai, kas būtina, privaloma atlikti; darbas, veiksmas, susijęs su tarnyba, apsiėmimu, pažadu; priedermė: Draugystė lieka draugyste, o pareiga – pareiga rš. Kiekvieno piliečio pareiga yra teisybė doram žmogui sakyti J.Jabl. Tokia buvo jo pareigà (jam taip parėjo daryti) J.Jabl. Abu jie buvo žmonės pareigos T.Tilv. Prenumeratoriai ... tepasiskubina savo pareigą atlikti A1884,392. Tas žmogus, paskirtas į šuns vietą, tur ir šuns pareigas pildyt: tur pamazgas lakte lakt, būdoj gulėt ir pono namus saugot BsPIII9. Mano pareigà man liepia tat daryti BŽ374. Jam pavesta daug pareigų̃ BŽ61. Vaikų auklėjimas – svarbiausia tėvų pareiga sp.
2 pareiga sf. SD210 parėjimas, pareitis.
pareiga junginiai
- į(si)pareigojimas, pareiga