tarpti reikšmė

Kas yra tarpti? 1 tar̃pti, -sta, -o intr. K, FrnW, tárpti Š 1. Lex40, Q208,650, H177, R, N, K, M, K.Būg. J.Jabl, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Prk, Sg, Snt, Slv, Smln, Ūd, Gl, Šl, Skrb vešliai augti, vešėti: Jis tar̃po tęnai, kur buvo gera duona J. Jų vaikelis gerai tar̃psta Ig. Tarpstąs daiktas veikiai užpildo aplinkinį tarpą FT. Jam viskas tar̃psta: į laukus javai, į staldą galvijai, į numus vaikai Plik. Pas mus kvietkos netar̃psta – tamsi stuba Stak. Jau reikia lietaus – išdžiūvus žemė, augalai netar̃psta Dkš. Mes kiaules labai prastai šeriam, o tar̃psta kap nuo grūdų Gs. Netarpsta jo arkliai, galvijai jo liesi RD201. Kur drėgna, ten tarpsta pelėsiai rš. Javai laukuose, vaisiai soduose tarpo Tat. Kiti [grūdai] puolė į gerą žemę ir vaisių nešė tarpstantį NTMr4,8. ^ Tarpsta vaikai nei (kaip MŽ) girioj medžiai B. Jūs tarpsite kaip penimi veršiai CII22. Tar̃psta kap žirnis prie kelio (iron.) Mrj. Kur dūšia mėgsta, čia kūnas tarpsta B962. 2. CI717, H179, N, K, DŽ, NdŽ, Gl gyti, sveikti, taisytis, gautis: Ligonis pradėjo tar̃pt, eit geryn, ir galvą jau pakelia Jnšk. 3. Lex40, Q208, H177, CII740, MT118, N, J.Jabl, Skr, Rd, Šil klestėti, plėtotis: Visi triūsia, dirba, tai i gyvenimas tar̃psta Gs. Neilgai tar̃psta tokia šeima (kai vienas girtauja), greit išyra Šmn. Čia nedaug jų (sektantų) buvo, netar̃po Pžrl. Aišku, kad mes silpni, kad draugijos negali tarpti Pč. Dorovė tarpsta tik vieno žmogaus santykiuose su kitu rš. Tarpsta, auga žmonijos vienybė Vd. Taip tarpsta miestas šviežintelis po atsarga karalių mūsų TŽVII282. Kalba yra brangiausias mūsų kultūros turtas. Ji turi augti ir tarpti J.Balč. Mano mokslas netarpsta jumyse (neapima, nepaveikia jūsų) SkvJn8,37. Dievo nesibijantieji tarpsta RBMal3,15. Tarpk ir pasidrūtink žyvatop amžinop SE166. \ tarpti; įtarpti; ištarpti; patarpti; pertarpti; pratarpti; pritarpti; sutarpti
2 tar̃pti, -sta, -o intr. Kos55 būti kur: Plaučiai tarpsta krūtinėje rš.

tarpti sinonimai