trešti reikšmė

Kas yra trešti? trèšti, trę̃šta (trẽša Švnč, treñša Š, Skdv, Trš, treñšta), trẽšo (trę̃šo K, trẽšė Trš) intr. K.Būg, Š, BŽ97, tręšti N, M 1. R260, MŽ348, KBII159, N, SchL134, KII166, I, Jn, K.Būg, M, Rtr, P.Skar, Š, BŽ97, FrnW, NdŽ, KŽ pamažu pūti, trūnyti, dūlėti, gesti: Malkos trę̃šta lietuje DŽ. Trešo jau tavo rąstas J. Medis treñša, supuvęs gatavai Trš. Triūšta tai skuduras, o trę̃šta medis a lenta kokia Erž. Aš jau žiūriu, kad tos malkos treštè trę̃šta Grnk. Nešąlanti žemė daugiau tręšta Šts. Treñšta stovėdami rūbai – reikia vėdaut Klt. Mažai buvo obūlių, bet ir tie patys pradėjo trèšti Skdv. Šiokį rudenį bulvės baisiai trę̃šta Krkl. Nesėk bulbių į šlapią vietą, – treñša augdamos Lk. Grebėstai tręšta ir kartais krinta žemyn rš. Lavonas jau trę̃šta J. Jabl. Taip ir trešo Juodžiaus Kelmas čia pat vietoje Vaižg. Apatiniosios [sankritos] puvo į žemę smegdamos, o viršuojos trešo kita kitą sluoguodamos S.Dauk. Auga ant žeme plika pakalnėse krūmingose, ūksmingose ir ant medžiais trenšančiais P. | prk.: Būvis pačių garlaivių pradėjo trešti V.Kudir. ║ triušti: ^ Karaliai pesas">pešas, žmonių plaukai tręša LTR. Kada karaliai vienas kitą peša, tai jų padonų plaukai treša LMD. 2. NdŽ darytis miltingam, minkštam (nokstant): Obuoliai, kriaušės trę̃šta DŽ1. Obuoliai šiene supilti tręšta, t. y. eina į minkštumą J. 3. DŽ, NdŽ prk. senti, silpnėti dėl senatvės: Jau tas žmogelis seniai trę̃šta Vlkv. \ trešti; aptrešti; atitrešti; įtrešti; ištrešti; nutrešti; patrešti; pertrešti; pritrešti; sutrešti

trešti sinonimai