užgalis reikšmė

Kas yra užgalis? ùžgalis sm. (1) K, užgalỹs (3b) BŽ150, LKAI110(Jdr), ū́žgalis (1) Skr 1. NdŽ, KŽ, DŽ1 vieta už galo: Pamesk tus batus lovos ùžgalė[je] Vkš. 2. kraštas, pakraštys: Plūgą palikau pačiame ùžgalė[je] Up. Šlapi yra dirvų ùžgaliai, neįbrendami Dr. Bus ilgu laukti, iki kol „Aušra“ nuvyks į svieto užgalį A1884,291. 3. BzF193, DŽ, NdŽ, KŽ, Šlu, Rmč, Trk skersai ariamas dirvos galas, užuogana, užaras: Ka ari, i paliekta nearta, ta ùžgalis vadinas Pgr. Suariau lauką, beliko tik ùžgaliai Sg. Ùžgalis bulvių dirvos Ggr. Tas ùžgalis jau paliks rytojuo [nukasti] NmŽ. Jau su saule atsitūpė prie ropučių užgalio kasikės – visa eilė: penkios, šešios – net devynios I.Simon. ║ BzF193, KŽ paskutinė gilesnė vaga. 4. H138, Rtr užpakalinė kokio daikto dalis: O pakratytų jus gerai, patrankytų ratuose nuo pirmagalio iki užgalio! rš. Laivos užgalis nuog įnirtusios jūrės šėlstos pusiau parsprogo I. Ir jis užgalyj laive miegojo ant priegalvio Bb1Mr4,38. 5. I, Alm, DŽ, NdŽ, Užv, Ms, Ggr, Vkš prie užvalkalo, paklodės, rankšluosčio krašto prisiuvamas mezginys: Ùžgalis prygalvio su rinkiniais austas J. Aš pradėjau nerti nerinius tokius ùžgalius drobulėms Yl. Ū́žgalius an paklodžių, snapus neram Skdv. Buvo tai rankšluosčiai, apdabinti nertais užgaliais LzP. Liuob išners podiškoms užgaliukùs Slnt. 6. GŠ39 rankogalis: Rankovės ùžgalis DŽ. 7. K, Kos155, Alm, DŽ, NdŽ, Skr, Grk, Pd, Užv, Tl, Nv, Lž, Ggr, Slnt, Šlu vežimo gale ir priekyje dedama lenta ar gardis: Iškrito ùžgalis ir išbiro pusė vežimo šakalių Vvr. Žvyruo vežti vežimas būtinai tura būti su ùžgaliais Kl. Ratus į kardes susitaisęs, su ùžgaliais, išvažiavo į Klaipėdą Šv. Pytempk ùžgalį virve Klp. Ùžgalį galima išimti iš vežimo keblo Tt. Iškelk abu ùžgaliu iš vežimo Tlž. 8. Alm, Kv statmenas kokio ilgesnio daikto galas: Lovos ùžgaliai KI231. Gal to lovos ū́žgalio nereik tokio aukšto Jrb. Vaikas davė kaktą į lovos ùžgalį Vdk. Gali susikrauti aukso kalnus, reiks tik šešių lentų ir ùžgalių Rdn. Kiaulės lovio užgalius graužia Up. 9. Kos155, NdŽ, LKAI110(Jdr, Kltn, Rt), Pgr, Nv akėčių rėmų skersinis pagalys, išilginis balžienos skietas: Tus balžėnus ùžgaliai sujema DūnŽ. Į tus ùžgalius balžėnus sukiša Pj. Į balžėnus tus virbalus įbesdavo, o užgaliaĩ [akėčių] tie būdavo an galo Krž. Tie du ùžgaliai, o keturi balžėnai [akėčiose] Pvn. 10. LKAI131 audžiamųjų staklių šlaunis jungiantis pagalys, skersinis: Staklių ùžgaliai tūra šonus DūnŽ. Staklių ùžgaliai neleida [staklėms] išklibti Užv. 11. žambio, žagrės rankena: Žambio ùžgalis, t. y. skersinis, kur su ranka tūr J. Žagrės ùžgalis Pgr. Už ùžgalio nūsitversi ir varysys (arsi) Grd. 12. K, KŽ prk. prieglobstis, prieglauda: Tai tau bus kartuntą užgalis (to kada nors tau prireiks) PrLXVII23, N.