Kas yra užtvindyti? užtvìndyti K, Š, KŽ caus. 1 užtvinti: 1. NdŽ, Slm Užtvìndė [Šventąją], netoli liūnai pasdarė Kvr. Ale kaip greit užtvìndė [Lėvenį]! Plvn. | refl. NdŽ. 2. ŽŪŽ76 Lietus ir laukus užtvìndė DŽ. Vanduoj užtvìndė laukus Vs. Žydėjo užtvìndytos lankos NdŽ. Ot užtvindỹs [lietus]! Pc. Pakilo vanduo ir užtvindė pievas ir kelius prš. | Tas mižas užtvìndė visą aslą susimyžęs J. | Visa kaimo gatvė nuo tvoros ligi tvorai būdavo žąsų užtvindyta A.Mišk. Minia tirštai užtvindė visą mažą aikštę rš. Liūtys aprimo, nutolo, žemę užtvindė gėlės rš. | prk.: Siaubinga prieblanda užtvindė pirkią S.Nėr. Neapsakomas džiaugsmo jausmas užtvindė man krūtinę P.Cvir. Užtvindę galvą mintys maišos, velias A.Mišk. \ tvindyti; aptvindyti; ištvindyti; nutvindyti; patvindyti; pertvindyti; pritvindyti; užtvindyti
užtvindyti junginiai
- užplūsti, užtvindyti