užtvinti reikšmė

Kas yra užtvinti? 1 užtvìnti I, Š, Rtr, DŽ, KŽ; Q83,161, Sut, N, L 1. intr. KI70, AphVIII230(A.Baran), Krtn, Jdr, Trk, Vkš, Grž, Pl, Alz pakilti, padaugėti vandeniui, patvinti: Visi ravai, grioviai, upiai užtvìno, ne kur páreiti nėra J. Upė užtvìnusi K. Užtvìno vandens į tris augumus žmogaus NdŽ. Kai pradėjo lyt, tai ne lijo, o pilte pylė, upeliai užtvìno PnmŽ. Ažtvìno visos balos ir upeliai JT429. Pavasario laike kai ažtvìno, sėdėk – niekur neišeisi Km. Labai plačiai užtvìndavo pavasarį Kražantė Krž. Ten ta upis tokia liuob užtvìns, liuob lig subinei bris par tą upį Kal. Užaugo girelės, užtvino upalės, aš negaliu pareiti, mamužę aplankyti KlpD50. Upužė užtvino, žirgai rūtas mynė KlvD49. Jūrios marios užtvino, aukšti tiltai suiro NS1282. Sniego daugybei ištirpus, upės visur permier užtvino Kel1879,88. 2. intr. Sdb, Rm, Šts apibėgti vandeniu, būti užlietam, apsemtam: Pavasarį užtvìnsta ta pieva, žiemą užpusto Bsg. Ažtvìno visur – sniego labai daug Aln. Kai palyja, tos lankos ir užtvìnsta LKT222(Vnd). Čia du upeliai buvo, nedidukai, ale nagi pereik, kai pievos užtvìnę! Slv. Užtvìndavo pavasariais ganykla Klov. Karalius, bijodamas, kad neužtviñtų miestas, ėmė prašyt jo, kad nustotų liet vandenį BM171(Pmp). Teip nulijo, viskas užtvìno Krč. | Kiaulės užtvìno, įmeskit šiaudų Upt. ║ gausiai išplisti, pasklisti: Vakarais užtvìndavo lempų šviesa NdŽ. Gaisras užtvìnęs visam pily BM107(Sb). Dar kažkur šūktelėjo, šniokštelėjo, ir anoj pusėj užtvino melsvas garas P.Cvir. Kiemas užtvinęs ievos ir pieno kvapnumu L.Dovyd. 3. tr. NdŽ gausiai užlieti, aptvindyti, apsemti: Užtvýsta kelią, i negali išvažiuot Jrb. | prk.: Vėsi vakaro sutema užtvino pirkią L.Dovyd. Raudona pašvaistė kaip prieš didelius vėjus užtvinsta vakarinį dangaus pakraštį S.Zob. ║ apimti: Kikilą vėl užtvino žiaurus pyktis J.Dov. 4. tr. prk. daugeliui sueiti kur: Po pamaldų žmonės užtvino gatves, namus ir kiemus rš. Pakilo baisios karės ir užtvino mūsų žemę svetima šalis Tat. Abeji – rusai ir lenkai – skuba užtvinti mūsų liaudį A.Sm. 5. intr. užsilieti: Upė ant pievos užtvìnusi KII247. Užtvìno da vanduo an tų bulvių, i nėr ką kast Jrb. 6. intr. daugeliui prisirinkti, susitelkti: Visa gatvelė užtvino žmonėmis A.Vien. Par Žolinę kad užtvìno miestelis žmonių, nebuvo kur prasimušt Jnšk. \ tvinti; anttvinti; aptvinti; atitvinti; įtvinti; ištvinti; nutvinti; patvinti; pertvinti; pratvinti; pritvinti; sutvinti; užtvinti