pritvinti reikšmė

Kas yra pritvinti? 1 pritvìnti NdŽ, KŽ, DŽ1 1. intr. Rtr prisipildyti vandens: Lanka pritvìnusi K. Kumet ką tiktai iškasta šulnis pritvìnsta, [v]anduo šulnė[je] y[ra] maišinas Vkš. Vietom plėstreliai sniegelio balto, slėniai pritvìnę [v]andenio šalto BM441(Kp). Iš ko pritvino šis ežerėlis? Tai mano ašarėlės! N274. | prk.: Ankstyvo ryto oras buvo pritvinęs gaivinančio vystančios ir tebežydinčios pievų žolės kvapo Pt. 2. intr. apibėgti vandeniu: O, pievos dar pritvinę vandens! Grž. 3. intr. gausiai tekant priplūsti: Jos akys pilnos pritvino ašarų J.Balč. Akys kupinai pritvino ašarų, tūrėjos tik dar po blakstienų Žem. Kraujo pritvinusiomis akimis apžvelgė tolumą P.Cvir. Pažiūrėjo taip geromis akimis, kad Raulo širdis tuojau pritvino krauju V.Kudir. ║ prk. prisikaupti, susitelkti: Tik neparašysiu, kas širdy pritvino A.Mišk. Visas per ilga pritvinęs jos širdyje kartumas ir sielvartas tryško iš to jos pažvelgimo V.Myk-Put. 4. intr. pritvinkti, supūliuoti: Šeimininkei pirštas buvo pritvinęs Btg. 5. intr. DŽ, Pln prk. gausiai prisirinkti, prieiti: Daug svieto pritvìnę tenai Ėr. Par jomarką pritvìno minios žmonių Jnš. Miestelyje minių minios pritvino Žem. Pritvino pilna jauja bičių BsPII58(Rs). Kad jų (kareivių) pritvìno pritvìno – pilna iš vieno Krč. 6. tr. prk. pripildyti, užimti: Žalnieriai visus butus tvinte pritvinę prš. \ tvinti; anttvinti; aptvinti; atitvinti; įtvinti; ištvinti; nutvinti; patvinti; pertvinti; pratvinti; pritvinti; sutvinti; užtvinti