vergauti reikšmė

Kas yra vergauti? vergáuti, -áuja (-áuna Nv), -ãvo intr. DŽ, NdŽ, KŽ, vérgauti, -auja, -avo KGr120, K, Jn(Kv), K.Būg, LVIV540, Rtr, NdŽ, KŽ; D.Pošk, N, M, L 1. būti vergu: Kam vérgauti KI471. Jiems rodės visu pirmu, jog apsikrikštijusys prazurgos arba nustos liuosumo ir turės vergauti M.Valanč. Vis tas buvo, kad svietas sau dirbo ir niekam dar nevergavo S.Dauk. Prūsai, vargdieniais paskaityti į gyvolius, kruviną prakaitą braukdamys nu veido, vergavo amžinai tiems, kurių kalbos neišmanė S.Dauk. | prk.: Gėda žemaičiams vergauti Mindaugui, kuris tapo vokiečių draugu ir atsižadėjo tėvų papročių V.Krėv. 2. DŽ būti baudžiauninku: Sunkūs buvo laikai – vergáut reikėjo Alz. Jug anksčiau vergáusi par dieną i par naktį, ne dabar tatai kad yr Jdr. Žmogelis vergãvo tam dvarponiuo Nv. Tarnavau, vergaváu pri pono, ponas mun devė vištelę (flk.) End. [Dvare] turėjęs vergauti dykų dykai, be skatiko algos Žem. Jis nevergaus užaugęs, baudžiauninku nebus! S.Nėr. Noriam atsipirkti tą žemę, kad nereiktų bevergáuti [kitiems] Lnk. ^ Vel[nia]s tau tevergau[ja], ne žmogus S.Dauk. Visi ponai, kas vergaus? S.Dauk, SchL94(Rg). ║ sunkiai dirbti: Vergáuti yra sunkiai dirbti varge J. Katros labai vergãvo, penkias skrynias prisiaudė Vb. | [Šuo] gyniojo jį (žmogų) ne vien nu žvėrių, kurius padėjo jiems medžioti, bet dar pats jam vergavo ir bandą ganė, kas dar neseniai žemaičiūse buvo regiamu S.Dauk. 3. ŠT65 prk. be valios paklusti kam, neįstengti atsispirti: Savo geiduliams slūžyti, vérgauti KII39. Pilvui vérgauti KI471. \ vergauti; atvergauti; išvergauti; pavergauti; pravergauti; privergauti; suvergauti; užvergauti

vergauti sinonimai