virkdyti reikšmė

Kas yra virkdyti? vìrkdyti, -o (vìrkdžia K.Būg, KlbII28(Lkm); SD127, N), -ė tr. Rtr, RŽ, DŽ, KŽ, Auk, virkdýti, vir̃kdo, vir̃kdė; N 1. Sut, D.Pošk, JI33 L, Š, NdŽ, Pnd caus. verkti 1: Nuotekas vìrkdo, vìrkdo su tom dainom LKT208(Brt). Vìrkdo prieš šliūbą DrskŽ. Tiek dainuoja, tiek dainuoja – vis jaunąją vìrkdo Aps. Verks mano motutė nevirkdžiama, man jaunai kraitelį atskirdama LTR(Brž). Kad jis (bernelis) manę jaunos nebart, kad aš nelaistytau gailių ašarėlių, kad jis manę nevirkdỹtų LKT361(Trak). Verks mano tėvelis nevìrkdytas, marguosius veršelius man skirdamas (d.) JnšM. Verks mano močiutė nevìrkdoma, ma[n] aukštą kraitelį atskirdama JV566. Anytos lauku važiavom, anytelės laukeliu, šalimis jojo vis dievereliai, martelę virkdydami StnD20. Mano kasytės žalių šilkelių, sienoj kabėste, mane virkdyste RD40. Aukštojoj klėtelėj jaunoji martelė tai verkia nevirkdyta TŽI153(Sn). Kam mane jauną kvaršinai, mano vaikelius vìrkdei? DrskD211. Už ką čia mane taip virkdai Sz. Taip Dievas spaudžia mums par vargus ir visokius prispaudimus, virkdo kruvinomis ašaromis Sz. Žemesniejie ponai spaudė ir virkdė žmones A1884,111. Kolei mane virkdyste, juokdamies iš manęs PK45. | refl. NdŽ: Vaikai, nesivìrkdykit! DŽ1. 2. Jrb prk. versti išduoti į verksmą panašų garsą: Vìrkdyti armoniką, stygas NdŽ. Per gegužines ir vakaruškas ten jau armonikas tampė ir virkdė, bernams ir mergoms šokant suktinius, pasiutpolkes ir blezdingėles A.Vaičiul. Paupyje kažin kas virkdė armoniką A.Vien. ◊ šìrdį vìrkdyti NdŽ graudinti: Kelkis, sūneli, imki strielbelę, eiki nušauki raibą gegelę: tegul nekvaršo mano galvelės, tegul nevirkdo mano širdelės LTR(Mrj). \ virkdyti; apvirkdyti; įvirkdyti; išvirkdyti; nuvirkdyti; pavirkdyti; pravirkdyti; privirkdyti; suvirkdyti