vytelė reikšmė

Kas yra vytelė? vytẽlė sf. (2) KŽ 1. BTŽ, Grnk, Mžš, Krč, Aps karklo atžala, šaka; vytis: Vidutiniškai puveninguose dirvožemiuose karklų vytelės išauga ilgos, lanksčios, stiprios ir su plona šerdimi rš. Karklas ne koks te medis – vytẽlė Klt. Vytẽlė žemė̃s inkišta karklo tuoj vėl sprogsta Aln. Pilnas griovys vytẽlių Prnv. Mañ’ išleidė vytẽlių pjaut, aš prispjoviau vytẽlių Sb. [Šeivos] iš karklų, iš vytẽlių: nuleki miškan, atsineši kūlį vytẽlių, tai nupjaustai, nupjaustai Kp. Vytẽlės laibgalis kaip žvynės uodega, niekam nevorta Ob. ^ Į trobą įbėgo panelė Felė, liekna kaip vytelė J.Ap. Kai vytẽlės buvo smidras Lnt. 2. DŽ, NdŽ, LKAI111(Vvs, Onš), Jd, Rmš, Kpč, Imb, Ppl, Kkl karklo atžala, paruošta kam pinti, rišti, vynioti ir pan.: Kraitelės iš šiaudų ir vytẽlių pinta JnšM. Sulenki [pintinės rankeną], suriši, tada vytẽlėm skeltom pini Svn. Seniau pindavom [krepšius] iš vytẽlių karklų, tos vytelýtės supūva ir išbyra Žb. Antvožus pina iš šiaudų ir skeltų vytẽlių Vžns. Prisipjaudavom vytẽlių ir pindavom vyžas Krč. [Spiečiui semti] sykelis, kraitė, nupinta ji buvo ne su šiaudais, ale su vytelè Plvn. Karaliaus tarnai tuojau padarė iš vytelių didelę kraitę MPas. Aptemptas tinklu bučius, etnografų nuomone, vėlesnio tipo už skalų ar vytelių rš. Su vytelè išpleitoja tankiai tvorą, i sniegas ažsituri Smal. Apipinam loveles vytẽlėm: subedi vytelès, o gražu – palinkę, palinkę Kpr. [Buteliai] būdavo apipinti vytelýtėm, kad nesudužtų Rk. Vyrai statėsi sau pastoges iš tokios medžiagos, kokia tik pakliuvo po ranka: žabų, vytelių, samanų, karnų V.Aln. Pritašyk vytẽlių, ba jau reikia stogas dengt Vrn. Vytelès suka dangsčiui dengt Klt. Rišdavom [stogo šiaudus] beržinėm vytẽlėm Skp. Kloji šiaudus, dedi lotelę ir riši: seniau vytẽlėm, o kai dratos atsirado – drata Slm. Perkišam vytẽlę až grebėsto, nu ir apisukam aplink, nu ir tada kumelį ažukišam Pnd. Šiaudus an doko raišiojo vytẽlėm Ign. Vytẽlės pirty pašunta, tai prisukam komuolius [sieliams surišt] Klt. Kūlelius vytẽlėm rišdavom, ir vytẽlėm, ir drata, visiaip Plvn. Akėčios – vidury kuolelis, o iš šonų vytẽlės karklų Antr. Pintos akėčios iš vytẽlių, iš lazdelių Ker. Pakelk tvoros vytelès aukštyn –tai jau visai nusmuko viršutinė tvora Šn. | Pats Ponas Dievas darželį tvėrė, vario vytelėm vytijo, sidabro pėdelėm pėdijo (oracija) Švnč. 3. LKAI115(Pnd, Pšš, Vdkt, Ėr) dalgio įtvaras: Plėštinė vytẽlė LKA I115(Kdn).

vytelė sinonimai