Kas yra pinti? pìnti, -a (pẽna, pìnti), pýnė K; SD254, R 1. tr. daryti kokį daiktą perkaišant kuo (pvz., karnomis, vytelėmis, šakomis ir pan.): Kraitelės iš šiaudų ir vytelių pìnta JnšM. Reikia eit vytelių ir pìnt keselys, kol laiko yr PnmR. Karklų prisipjovė kašikam pìnt Rud. Atsisėdęs ant akmens, ir pina vyželę BsMtII74. Aš nemokėjau vyžų pint Rud. Kolei gyvas gyvensiu, trumpų vyžų nepìnsiu (d.) Slk. Kaminus pýnė iš žagarų, moliu išlipdė Rud. Ne lentinės, iš šakų buvę pìntos durys A.Baran. Kamščiais kištūs langeliai, šiaudų pintos durelės NS772. Nors tasai laikas buvo dar toli, tačiau Petras jau pynė iš balanų lopšį, laimingai šypsodamas J.Bil. Razskelt ana jas (šakneles) ir pìnti Zt. Iš šiaudų pýnė [pynes] ir korė an langų Kb. Seniau tai kepeliušus pindavau Slk. Kančiukėlis iš šimto vielelių pìntas NdŽ. Pìnk iš kanapių jaugtas dėl užrišimo jungo ant ragų J. ^ Kalba, kaip vyžą pina Kp. Pina kaip bajoras vyžas Šl, PPr81. Aš tiek vyžų nepyniau, kiek tu baloj gulėjai KrvP(Švnč). Basas vaikščioja, ba šuo vyžų nenupynė LTR. Pýte pýtas, regzte regztas Alvt. Šimtu pyta, šimtu vyta, šimtu pavijota (kopūstas) LTR(Graž). ║ R410 tverti tvorą, perkišant, sukeičiant šakas: Tvorą pýti KII367. Egles ka nūgenės, [iš šakų] statinius pýs Vn. ║ megzti: Ma[no] merga (duktė) pìna pirštines Žrm. Ponas liepė slūgom pinti tinklus TDrIV218. Jei voras tinklą pina, bus giedra MTtV20. ║ sukti, krauti (lizdą): Karklų krūmely pyniau lizdelį LTR(Mrj). Žagarėlius nešė, leliumai, ir 1izdelį pynė, leliumai DvD47. Siaudžia, griaudžia [paukščiai] lizdus pindami LTR(Skp). 2. tr. dėti į pynę (plaukus), daryti kasą: Dvi kasi pýnė Zt. Ištekėjus neseka pint plaukų – pinsis gyvenimas (priet.) Vrn. | Duokit man šitą pìntą (pynės pavidalo) bandą Mrj. | refl. tr., intr.: Ji pýnėsi išsileidusią kasą NdŽ. Aš jau nusiprausiau, dabar pinúosi Rm. Jūsų seselė aukštam svirnely, aukštam svirnely pinas galvelę LTR(Nm). ║ refl. ardytis, išsileisti iš pynės: Kasa jau viena pìnas lauk Jrb. Išsitrinkau vakar, o šiandieną nebgaliu besutūrėti [plaukų] – pìnas lauku Ms. 3. tr. jungti (gėles, šakeles ir pan.) į pynę, vainiką: Pinu vainiką SD398, R403. Aš skinsiu, sau pinsiu rausvus vainikus, žydėsiu, kaip žydi laukai Mair. Vainikus pìna iš pataisų JnšM. Su siūlu [vestuvių vainiką] penì – nepryema [stalo užgrobėjai] vainiko Užv. Mokyklo[je] vainikus pýnė mergikės Grd. Nėr man seselių vainikui pinti J.Jabl. Segė rūtų pintą vainikėlį J.Jabl. Kad mergytė rūtas skynė, muni minavojo, ir kad pynė vainikelį, muni garbavojo StnD7. O šie rūtų pumpurėliai vainikėliui pinti KlvD18. Pýniau rūtą, pýniau mėtą, pyniau lelijėlę, pýniau savo jaunas dienas kaip žalias rūteles JV469. Turiu rūtą skinamą, ... vainikėlį pìnamą JD901. Aš daugiau nepinsiu nei rūtų vainikėlio LTR(Trak). Pinù čibulius kason Vb. | prk.: Mes pradėjom su juo reikalą pìnti Mrj. ^ Nepinsi gražumą į vainiką B. Anys gyvena, kap vainiką pina (taikiai) Dglš. | refl. tr., intr.: Pinkise vainikelį, dėkise ant galvelės StnD20. | prk.: Ir lūkesčio pilnas svajoju linksmai, ir pinas į dainą jausmai J.Jan. Dienos pinasi į savaites, savaitės ištirpsta į mėnesius I.Simon. Kažkaip man nesìpina giesmė Žrm. ^ Dainuot man – kaip vainikas pìnas (lengva) Klov. Žmonių gyvenimas kaip vainikas pìnas (sudėtingas) Grd. 4. tr. perkaišant užraizgyti: Langą pìnti geležiniais virbalais DŽ. 5. tr. raizgyti, painioti: Siūlus pìnti DŽ. | refl.: Šitie siūlai labai pìnas Ds. ║ refl. vyniotis, raitytis: Ją žalčiai išvydę, pinasi aplink S.Nėr. ║ refl. draikytis: Jei vortinklės aukštai pinas – priš lytų Šts. 6. refl. maišytis, painiotis: Kamgi reikia tokios ilgos suknelės, kad tarp kojų pinas! Ds. Ilgi rūbai tarp kojų pìnasi Jnk. | prk.: Ot šiap tep pinamės (vargdami manomės, gyvename) penkiuosa an aštuontoko Rod. 7. refl. landžioti kaitaliojantis (šokant): Pìnas visaip, lankstos [senoviškus šokius šokdami], o dabarčiuo tik susispaudę Ub. Keturios poros susto[ja] i par kits kitą pẽnas pẽnas Užv. 8. refl. sumišai, kartu būti, jungtis: Tos žemės pynėsi su valstiečių ir didžiojo kunigaikščio žemėmis rš. Ir visoki žiedeliai teip tarp savę pìnas, kad iš tolo tik regis gražus margumynas A.Baran. Į vyrų balsus [dainuojant] pynėsi ir švarus moteries balsas rš. Atidrėkusių debesų spalvos pynėsi viena su kita rš. Štai slenka ir pinas vaizdai ateities S.Nėr. Šios abi romantizmo kryptys tarp savęs pynėsi ir Kanuto Rusecko tapyboje rš. ║ refl. rigzti, mišti: Jam pýnėsi mintys NdŽ. Kuo ilgiau galvojo, tuo labiau jam pynėsi mintys J.Balč. Pìnasi galvoje, negaliu atsimint Al. Eina po galvą mislys, viskas pìnas Jd. Į galą [kalbėtojas] toks buvo mieguistas, kad viskas galvoj pynėsi, pynėsi S.Čiurl. 9. tr., intr. prk. prasimanant, suktai, painiai kalbėti, pasakoti: Dūda turėjo įgimtų gabumų pinti tokias apysakas P.Cvir. Milicija pìna, kad iena galvon užumuštas Slm. Petrikėnas pìna, kad mes visi trys vienamečiai Slm. Mūsų kalbos nesuprasi – mes pinam kaip vyželę Zr. Pinti niekus MitI231(Šd). Pýnė pýnė, ir nieko negalėjau suprasti Jnšk. Ateis, tai meluos meluos, piñs piñs, kad nė grausmo nesuprasi Ds. Kap susrinko par mus žmonės, kap ėmė pìnt pie vainą! Grv. Nepìnk, ko nereikia Dv. Kaip kas mokėjo, teip tas pýnė Ker. Moma ir lovą ažumena, ir stalą ažumena (užmina tokias mįsles) – pìna ir pìna Dv. 10. tr. prk. klastingai veikti, turint tikslą kam pakenkti; regzti intrigas: Kokį velnią jis te prieš manę pìna?! Sb. Pýnė pýnė, makliavojo, makliavojo ir pats kaip toj musė voratinklin inkliuvo Ut. | refl.: Pýnės pýnės del tos žemės, pagaliau laimėjo! Ds. ◊ ãkys pìnasi raibsta, mirguliuoja akyse: Akys pinas, lyg avinas aplink trinas Ps. ant liežùvio pìnasi apie didelį norą paklausti: Jonui visą laiką pinasi ant liežuvio vienas klausimas rš. kójos pìnasi netvirtas žingsnis kieno, svirduliuoja, svyruoja kas: Sudžiūvo, susisuko, kójos pìnas Krš. Eina, ir kójos pìnasi Mrc. Kojos pinasi, linksta kaip girtam rš. Ačiui, ačiui, aš jau prisigėriau – kojos pinase Jrb. Taip nepagaliu, net kójos pìnas einant Ds. A kójos nèpinas nu tų pienų? Rdn. liežùvį pìnti kalbėti: Pina liežuvį lenkiškai kai vyžus Msn. liežùvis pìnasi sunkiai pakalba: Jau užgėręs parejo, liežùvis kad pìnas Pp. Man liežùvis pìnas, neklauso manės Šln. Bene, vyrait, būsi užmetęs, ka taip liežùvis pìnas?! Krš. liežuviù (liežùviais, liežiùviais, liežuviùs) pìnti (pìntis) liežuvauti: Pìnti liežuviu NdŽ. Pìntis liežùviais NdŽ. Moterys vaikštinėja ir pliauškia, plepa, pina liežiuviais Gmž. Pýnė liežuviùs ta gyvatė Krš. po akių̃ pìntis nuolat maišytis, būti kieno akivaizdoje: Pinkis vis po akių, vis pajuokuok su jaunikiu Žem. po kójų (po kójom) pìntis kliudyti vaikščioti, maišytis: Vaikai, pasitraukit nuo čia, kur reikia vaikščioti, ir nesipinkit po kojų! Jz. Nesipìnk jam po kójom! Lš. Piníes piníes kaip šūdina virvė po kójom Pnd. vỹžą pìnti niekus kalbėti: Ką čia pinì vỹžą?! Jnšk. \ pinti; apipinti; atpinti; dapinti; įpinti; išpinti; nupinti; panusipinti; papinti; perpinti; prasipinti; pripinti; supinti; užpinti
pinti junginiai
- (su)pinti, pinti daiktai