vyturti reikšmė

Kas yra vyturti? 1 vỹturti, -a (-ia rš), -o Rtr, Š, DŽ, OGL II401, NdŽ, KŽ, DūnŽ, GK1934,87, P.Skar, Slnt; D.Pošk, M, G121 1. tr. vynioti, riesti, sukti: Drobei vỹturti yra riestuvas apačio[je] Grd. Kamūlį pradėk vỹturti ant pavijos Vkš. Žydai vỹturdavo dešimt Dievo prisakymų – tokias kaladikes iš veršio skūrikės Skdv. Siūlus į kamūlius vỹtura Dr. Siūlai eis par nosį, tu vỹturk ant ragų – ir parneši numo (ps.) Vkš. Kamuolelį vỹtura OG337. Poni, sėsdama prieš didžiausį veidrodį, vyturo plaukus ant popierelių Žem. An to kočiolo vỹturam Skd. | Užtrinas yr dvejopas: muštinys, arba kriuštinys, ir vỹturtasis Trk. ║ skleisti sukant: I fikusas vỹtura lapą Brs. ^ Cyrulis kailinius vỹtura lauku (skelbia žiemos pabaigą) Gršl, Lnk. Pradės cyrulis vyturti į egles, jei nesuverpsi žiemą verpalo: skubėk verpti! Ggr. 2. tr. sukti, vynioti į ką: Ką ten vỹturi į nosinį? Krkl. Kitą kartą liuob taboką pats vỹtursi į popierių Sd. Ei, mergyte, ką čia turi? Skepetėle ką vỹturi? JV670. Vyrai vilnonais ar marškonais autais vyturo savo kojas S.Dauk. Vyturo sau staibius vilnonomis, taip pat juodomis auklėmis nu kulkšnių lig pat kelių S.Dauk. Kojas vyturia kietai rš. | refl.: Ir ji, vyturdamasi į savo skepetą, tartum šaldama, nuėjo rš. | prk.: Vyrai vyturas motriškai į padelkas Šts. 3. tr. vystyti: Motyna turi rūpintis, kad vaikas neperšaltų, bet per daug vyturti ir gobti nesveika Pč. Ir aš pati, kai auginau [vaiką], esu vỹturusi su tuo valiniu Sd. 4. refl. vyniotis, suktis: [Stiebas] šrūbuotai ant visokius paramčius vyturas P. 5. intr. rangytis, raitytis: Vỹtura gyvatė, atašikiniu pauzia Tvr. 6. intr. Nt vingiuoti. | refl.: Ten vỹturas toks upelis par tas Dubiosias KlvrŽ. 7. refl. besisukant plasnoti: Vieversys gali vyturties stačiai aukštyn kaip šriūba ir nusileisti žemyn sparnus suglaudęs Blv. 8. refl. suktis, sprūsti: Šunkojis dalgis vỹturas iš rankų – negal nutūrėti Šts. 9. tr. sukinėti, klaipyti: Eina [girtas] kojas vỹturdamas Skd. 10. refl. sukinėtis, slampinėti, vaikštinėti: Tebsivytura nemirusi – mačiau bažnyčio[je] Šts. \ vyturti; antvyturti; apvyturti; atvyturti; įvyturti; išvyturti; nuvyturti; pavyturti; pervyturti; pravyturti; privyturti; suvyturti; užvyturti
2 vỹturti, -a, -o žr. 2 vyturiuoti: Pavasarį vyturys vỹtura, t. y. giesta lėkdamas į aukštą J. Cyrulis, ka nėr šilimos, ta nevỹtura Yl. Šįmet anksti pradėjo cyruliai vỹturti Skd. Cyrulis vỹtura pavasarį Nt. Kaip viverselis vytura! Maželelis jau pragydo Žem.