vėjuoti reikšmė

Kas yra vėjuoti? vėjúoti, -úoja, -ãvo Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, vė́juoti, -uoja, -avo 1. intr. NdŽ, DŽ1 pūsti (apie vėją): Pro langą vėjúoja Ds. Medžiai juda, tai i vėjúo[ja] Pkl. 2. intr. OG311, NdŽ, DŽ1 kelti vėją: Iš lengvo nukratyk maršką, dabar vėjúoji, net dulkės kyla nuo aslos Trgn. Čia nešviesuok i nevėjúok Vn. Teip greit man pro šalį nevėjúok, nekelk vėjo Ut. Nevėjúok prie vaiko Snt. | refl.: Velenai vėjúojas mašinos, negi šilta Skp. 3. intr. svyruoti, linguoti nuo vėjo: Rugiai vėjuoja žydint vėjo pučiami J. 4. tr. J versti svyruoti, linguoti: Ne teip medelius vėjas vėjavo, kaip gegutėlė gailiai kukavo LTR(Žmt). Pastačiau, tai vėjas vėjúoja tą lempelę Švnč. ║ blaškyti: Vėjuoti debesis Pn. 5. intr., tr. KŽ vėduoti, vėdinti, vėsinti: Ligonis mirdamas prašė, kad jam dar kas nors vėjúotų Up. Kai vėjúoji, tai ne teip šiulta Ds. Vaikai, nelekiokit, pirkios nevėjúokit! Prng. | refl.: Važiuojant tai vejúojas, ale pamėgink sustojus atsigult Slm. 6. intr. Rtr, KŽ, Ad prk. nerimtai elgtis. | refl.: Ta merga vėjúojas, t. y. eina par nieką, pasileid J. 7. intr. NdŽ švaistyti (pinigus): Atlapakišenis – kai turi pinigų, tai mėtosi, vėjuoja, ė kai pristinga – valgęs nevalgęs badu dvesia Dglš. 8. intr. euf. gadinti orą: Katras gi čia vėjúoja? Dbk. Ar ne per daug įsismaginai – liaukis vėjãvus Kbr. \ vėjuoti; apsivėjuoti; išvėjuoti; nuvėjuoti; pavėjuoti; pravėjuoti