Kas yra apvelėti? apvelė́ti 1. tr. Š, KŽ išskalbti daužant kultuve. 2. tr. M, Š, Ad aprūpinti švariais skalbiniais, apskalbti: Marti tave apvelès OG381. In patalo guli, reikia i apvelė́t, i papenėt Klt. Vyras turi būt apvelė́tas, apžiūrėtas DrskŽ. Reikia jau jai diedas apvelė́t (pats nepagali) Klt. Be gaspadinės visa šeimyna sudriskusi – nei apsiūta, nei baltai apvelėta KrvP(Vs). | refl. Š, Dv: Ryt subata, reikia apsivelė́t, apsiplaust Drsk. Muilo [pirkti] nueik: apsivelė́t reikia, kas tau nori nešiot nešvarų Vlk. 3. tr. apmazgoti, apiplauti: Gal netruksiu juos (burokus) apvelė́t Švnč. | refl. tr., intr. Psn: Silkių galvas susrinkom, apsvelė́jom ir suvalgėm Dkšt. Smėliu visur nubarstyta, apsvelė́ję Klt. 4. tr., intr. KŽ, Žml apmušti, apdaužyti: Kaip kultuvais apvelė́ta pasidariau Pl. ◊ liežuviù apvelė́ti apkalbėti: Ir tep apvelė́ja liežuviù Lp. ×skū̃rą apvelė́ti primušti: Kap pasgausiu, tai apvelė́siu tau skū̃rą GrvT12. \ velėti; apvelėti; atvelėti; įvelėti; išvelėti; paišvelėti; nuvelėti; pavelėti; parsivelėti; pervelėti; pravelėti; privelėti; razvelėti; suvelėti; užvelėti